Paramediko, kosmetiko ar virėjo specialybėje — jau du į vieną vietą: prasidėjo priėmimas į profesines mokyklas

Jei šią vasarą planavote, kad jūsų vaikas mokysis paramediko, kosmetiko ar virėjo specialybės, verta paskubėti — kai kuriose programose į vieną vietą jau pretenduoja du ar trys stojantieji. Pirmadienį, birželio 16-ąją, Lietuvoje oficialiai prasidėjo priėmimas į profesines mokyklas, o šiais metais valstybė finansuos daugiau kaip 20 tūkstančių mokymosi vietų.

Konditerijos klasėje — ne tik sausainiai

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro konditerijos klasėje pirmadienį vyko sviestinių sausainių kepimo pamoka. Mokslo metus čia baigiantys mokiniai pasakoja, kad per dvejus metus rankos priprato prie tešlos taip, kaip namuose niekada nepavykdavo.

„Labiau išmokino duoną kepti, nes namie man visą laiką kaip plyta išeidavo. O dabar geriau tikrai", — pasakoja viena profesinės mokyklos mokinė. Kita priduria: „Nelabai mokėjau su mieline tešla dirbti, bet praėjome tą kursą, tai dabar moku bandeles, sausainius gaminti."

Konditerijos profesijos mokytoja Rasa Virginija Venterienė sako, kad darbdaviai mokinių dairosi dar nepasibaigus mokslams. „Darbo pasiūlymų sulaukiame ir nuo rudens, bet ypač pavasarį, gegužės pabaigoje prasideda, vyksta kaita, gal ateina sezonas, reikia naujų ar daugiau darbuotojų", — teigia ji.

Kur laukia didžiausia konkurencija

Priėmimą organizuojančios įstaigos „Mokausi Lietuvoje" duomenimis, daugiausia valstybės finansuojamų vietų šiemet numatyta inžinerijos, paslaugų, sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės srityse. Tačiau ne visur patekti bus vienodai lengva.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė vardija, kur stojantieji jau dabar turėtų pasverti savo šansus. „Dažniausiai į populiariausias programas — paramediko, gydomojo masažo specialisto, kosmetiko — tikimės konkurso. Ir į profesijas kaip mokytojo, ikimokyklinio ugdymo mokytojo padėjėjo programas pasitaiko du į vieną vietą, retais atvejais trys į vieną vietą", — aiškina ji.

Neįstojusieji į pirmąjį pasirinkimą dažniau renkasi kitą programą, nei ryžtasi mokėti už mokslą. „Mokausi Lietuvoje" duomenimis, mokytis valstybės nefinansuojamose vietose apsisprendžia tik pavieniai asmenys. Tai rodo, kad valstybės finansavimas išlieka lemiamas veiksnys — mokama profesinio mokymo rinka Lietuvoje kol kas beveik neegzistuoja.

Nuo ofisų atgal prie rankų darbo

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorė Sonata Andriuškevičienė pastebi platesnį poslinkį — visuomenė pamažu atsisuka į profesinį mokslą kitaip nei prieš dešimtmetį.

„Ar elektrikas, ar santechnikas, ar virėjas, ar kepėjas reikalauja daug rankų darbo, o visi dažniau norėjo universiteto, kad mes sėdėtume tik ofisuose. Ir visi tėvai norėjo, kad vaikai stotų į universitetus. Šiandien atsigręžiama į profesiją, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo jos", — sako ji.

Šis posūkis sutampa su darbo rinkos signalais. Kvalifikuotų rankų darbo specialistų — virėjų, suvirintojų, elektrikų, statybininkų — paklausa Lietuvoje pastaraisiais metais auga, o kai kurių sektorių atlyginimai jau lenkia ne vieną ofiso poziciją. Užimtumo tarnybos duomenimis, statybos, gamybos ir paslaugų sektoriuose kvalifikuotų darbininkų trūkumas fiksuojamas nuolat.

Suaugusieji taip pat grįžta į mokyklos suolą

Profesinis mokymas šiandien skirtas ne tik moksleiviams. Programos atviros ir suaugusiesiems, norintiems pakeisti profesiją ar įgyti naujų žinių. Kartu su profesijos mokymu galima baigti ir vidurinio ugdymo programą — tai aktualu tiems, kurie jos neturi.

Priėmimo sistema leidžia rinktis iš kelių pageidavimų, tad neįstojus į populiariausią specialybę, galima bandyti kitą. Stojantieji, kurie abejoja, ar verta rinktis mažiau populiarią programą, gali pasikonsultuoti su profesinio orientavimo specialistais — jie dirba daugumoje profesinio mokymo centrų.

Ką reikia žinoti stojantiesiems

Prašymai teikiami per centralizuotą priėmimo sistemą. Pirmasis priėmimo etapas trunka kelias savaites, vėliau skelbiami rezultatai ir kvietimai pasirašyti sutartis. Stojantieji turėtų atidžiai įvertinti ne tik programos populiarumą, bet ir savo polinkius — konkursas konkursu, tačiau dvejus ar trejus metus praleisti nemėgstamoje specialybėje vargu ar verta.

Mokyklų atstovai primena, kad priėmimas vyksta keliais etapais, tad ir po pirmojo etapo liks laisvų vietų mažiau populiariose programose. O tiems, kurie šiemet neįstoja, durys atviros kitąmet — profesinis mokymas Lietuvoje plečiasi, ir vietų skaičius kasmet didėja.

Profesinio mokymo atgimimas — ne tik Lietuvos reiškinys

Lietuva šiuo posūkiu nėra vieniša. Visoje Europoje pastarąjį dešimtmetį stebimas profesinio mokymo prestižo atsigavimas. Vokietijoje dualinė sistema — kai mokinys vienu metu mokosi mokykloje ir dirba įmonėje — laikoma ekonomikos stuburu. Austrijoje apie 70 procentų paauglių renkasi profesinį, o ne akademinį kelią.

Lietuvoje ši proporcija vis dar atvirkštinė, tačiau tendencija keičiasi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, stojančiųjų į profesines mokyklas skaičius per pastaruosius penkerius metus augo. Prie to prisidėjo ir sektorinių praktinio mokymo centrų atidarymas — modernios dirbtuvės, kuriose mokiniai dirba su ta pačia įranga kaip ir realiose įmonėse.