Druskininkuose gyvenanti Dalia su vyru turi šeimos verslą, o laisvalaikiu mėgsta pasivažinėti motociklu. Vieno tokio pasivažinėjimo metu, gegužės 24-ąją, Dzūkijos kelyje tarp Seirijų ir Leipalingio, jiedu pamatė tai, ko dauguma vairuotojų net nepastebi — ant įkaitusio asfalto sustingusį balinį vėžlį. Tai, kas nutiko toliau, per kelias dienas feisbuke peržiūrėjo beveik 40 tūkstančių žmonių.
Netikėtas susitikimas, tapęs interneto sensacija
Pora iškart sustojo. Gyvūnas buvo susigūžęs šarve — įkaitęs asfaltas, tiesioginis ratų pavojus, jokio šešėlio. Dalia su vyru pernešė vėžlį į tą kelio pusę, kurios link jis šliaužė, o visą procesą nufilmavo mobiliuoju telefonu. Vaizdo įraše girdėti, kad jie kalbasi šnabždėdami — intuityviai nenorėjo gyvūno dar labiau gąsdinti.
„Nesame gamtininkai — tiesiog paprasti piliečiai, norėjome paraginti kitus vairuotojus būti budrius Dzūkijos keliuose šiuo metų laiku. Jei pamatote vėžliuką — sustokite ir padėkite jam. Kad kartu išsaugotume šiuos unikalius Lietuvos gyvūnus", — LRT.lt pasakojo Dalia.
Moteris neslėpė nuostabos, kad vaizdo įrašas sulaukė tokio didžiulio susidomėjimo. Tai rodo, kad žmonėms tikrai rūpi retieji ropliai, su kuriais dalijamės Dzūkijos regionu. Ir tai nebuvo atsitiktinis susitikimas — likus dienai iki šio įvykio, penktadienį, Dalios vyras vienas važinėjosi kitoje Dzūkijos vietoje ir jau buvo sutikęs vieną balinį vėžliuką. Grįžęs namo labai džiaugėsi retu matymu, o štai šeštadienį jiedu pamatė antrą.
Raudonosios knygos gyventojas, išgyvenęs dinozaurus
Balinis vėžlys — viena seniausių roplių rūšių Europoje, Lietuvoje įrašytas į Raudonąją knygą. Šie gyvūnai mūsų planetoje egzistuoja dešimtis milijonų metų — jie matė dinozaurų eros pabaigą, ledynmečius, žmonių civilizacijų atsiradimą. Tačiau šiandien jų išlikimui grėsmę kelia ne natūralūs plėšrūnai, o žmonių veikla.
Lietuvoje baliniai vėžliai daugiausia sutinkami trijose saugomose teritorijose: Metelių regioniniame parke, Veisiejų regioniniame parke ir Dzūkijos nacionaliniame parke. Pastarąjį dešimtmetį populiacija šiek tiek atsigauna — skaičiuojama, kad Metelių regiono vandens telkiniuose gali gyventi apie tūkstantis vėžlių, šiek tiek mažiau — Veisiejų apylinkėse.
Pavasarį ir vasaros pradžioje patelės, vedamos stipraus dauginimosi instinkto, leidžiasi į pavojingas keliones — kartais įveikia po kelis kilometrus, ieškodamos tinkamos vietos kiaušiniams dėti. Joms reikia saulėtų, neaukšta žole apaugusių pamiškių ar pietinių kalvų šlaitų. Ir būtent šių kelionių metu jos dažniausiai ir atsiduria keliuose, kur vienintelis šansas išgyventi — kad kas nors sustos.
Ne tik keliai — kas iš tikrųjų kelia grėsmę
Nors toks vaizdas — vėžlys ant asfalto — yra labiausiai matomas pavojus, pagrindinės grėsmės šiai rūšiai yra gilesnės. Buveinių nykimas dėl ūkinės veiklos, vandens telkinių tarša, klimato kaita, keičianti vandens temperatūrą ir kritulių ciklus, — visa tai po truputį keičia sąlygas, prie kurių baliniai vėžliai prisitaikė per milijonus metų.
Taip pat problema išlieka ir tiesioginis žmonių trikdymas — ne tik kelių eismas, bet ir neteisėtas gaudymas, buveinių lankymas perimvietėse, šiukšlinimas pakrantėse. Gamtosaugininkai pabrėžia, kad net atsitiktinis sutrikdymas kiaušinių dėjimo metu gali lemti viso sezono dėties žūtį.
Ką daryti pamačius vėžlį kelyje
Gamtosaugininkai pateikia kelias paprastas rekomendacijas. Visų pirma — sustoti saugiai, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Antra — pernešti vėžlį į tą kelio pusę, į kurią jis šliaužia. Gyvūnas turi aiškų tikslą, ir permetimas į priešingą pusę privers jį vėl kirsti kelią — šįkart galbūt jau be laimingos pabaigos.
Trečia — nereikia nešti vėžlio prie vandens telkinio gelbėjimo tikslais. Patelės keliauja dėti kiaušinių, o patinai — ieškoti naujų teritorijų. Abu žino, ką daro. Tiesiog padėkite jam saugiai pereiti kelią. Ketvirta — jei vėžlys sužeistas, susisiekite su artimiausiu regioniniu parku arba Aplinkos apsaugos departamentu.
Kurorto kaimynystė su nykstančia rūšimi
Druskininkams ir visam Dzūkijos regionui ši istorija primena svarbų dalyką — kurortas gyvuoja ne atskirai nuo gamtos, o glaudžiai su ja susijęs. Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai yra vos kelios dešimtys kilometrų nuo Druskininkų centro. Dzūkijos nacionalinis parkas driekiasi čia pat. Tai ne tik turistinės vietos — tai veikiančios ekosistemos, kuriose gyvuoja unikalios rūšys, kurių niekur kitur Lietuvoje nėra.
Baliniai vėžliai saugomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse — jų apsaugai skirtos tarptautinės programos, stebėsenos projektai, buveinių atkūrimo darbai. Tačiau galiausiai viskas priklauso nuo to, ar paprastas žmogus, važiuojantis Dzūkijos keliu, sustos.
Dalia ir jos vyras, patys to nesiekdami, tapo tais žmonėmis, kurie priminė dešimtims tūkstančių internautų paprastą tiesą: sustoti, pastebėti, padėti — tai užtrunka kelias minutes, o pasekmės gali būti didesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Smagu, kad žmonėms rūpi. Ir dar smagiau, kad šiurkštus asfaltas Dzūkijoje tądien netapo vėžlio kapu.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar balinis vėžlys pavojingas žmogui?
- Ne. Baliniai vėžliai yra visiškai nepavojingi žmonėms. Jie nėra agresyvūs, o pajutę grėsmę tiesiog susigūžia šarve. Vienintelis dalykas, kurį reikia žinoti — imant vėžlį į rankas, laikykite jį už šarvo kraštų, o ne už uodegos ar galūnių, kad nesužalotumėte.
- Kada dažniausiai vėžlius galima pamatyti keliuose?
- Aktyviausias laikotarpis — gegužė ir birželis, kai patelės keliauja dėti kiaušinių. Taip pat vėžliai gali būti aktyvūs šiltomis vasaros dienomis. Pavojingiausias laikas — ankstyvas rytas ir popietė, kai keliai būna įkaitę, o vėžliai, ieškodami šilumos, išlenda ant asfalto.
- Ką daryti radus sužeistą vėžlį?
- Susisiekti su artimiausiu regioniniu parku, Aplinkos apsaugos departamentu arba Lietuvos zoologijos sodu. Nereikėtų bandyti gydyti gyvūno savarankiškai — baliniams vėžliams reikia specializuotos veterinarinės pagalbos.