Rugsėjo rytą Druskininkuose mokyklos durys atsivers taip pat kaip ir visur kitur, bet vienas dalykas ten jau nebeatrodys įprastas: telefonas nebegulės ant suolo, kišenėje ar kuprinėje laukdamas kiekvienos pertraukos. Nuo naujų mokslo metų savivaldybė visose bendrojo ugdymo mokyklose įveda vienodą tvarką, pagal kurią mokiniai atėję į mokyklą savo įrenginius įdės į specialius dėklus ir iki pamokų pabaigos jų nebesinaudos. Tai nėra bandymas telefonus atimti iš vaikų. Veikiau tai mėginimas grąžinti mokyklai tylą, dėmesį ir mažiau prie ekranų priklijuotų akių.
Sprendimas Druskininkuose neatsirado per vieną tarybos posėdį. Savivaldybė sako jam rengusis beveik metus, kalbėjosi su mokyklų bendruomenėmis, mokytojais, tėvais ir gyventojais. Liepos pradžioje sprendimui pritarė Druskininkų savivaldybės taryba, o dabar belieka labai žemiškas darbas: mokykloms susidėlioti, kada tiksliai dėklai bus užrakinami, kaip vyks rytinis susirinkimas, kas prižiūrės stoteles prie išėjimo ir kaip viskas atrodys pirmosiomis savaitėmis.
Kaip veiks naujoji tvarka
Pagal savivaldybės sumanymą mokinys telefoną visą dieną laikys pas save, tik be galimybės juo naudotis. Įrenginys bus įdedamas į individualų medžiaginį dėklą su specialiu užrakinimo mechanizmu. Dėklas liks mokiniui, taigi kalbėti apie konfiskavimą būtų netikslu. Pasibaigus pamokoms jį bus galima atrakinti specialiose stotelėse prie mokyklos išėjimo, o prireikus atrakinti galės ir darbuotojas, turintis nešiojamąjį įrenginį.
Vienas svarbus niuansas toks, kad ne visos mokyklos turės identišką rytinį ritualą. Savivaldybė paliko joms teisę nuspręsti, kada ir kaip telefonai bus užrakinami. Druskininkų „Atgimimo“ mokykla jau planuoja, kad ryte mokiniai susirinks klasėse ir telefonus į dėklus dėlios kartu su mokytoju. Tai atrodo smulkmena, bet būtent tokios smulkmenos ir nulemia, ar nauja tvarka taps įpročiu, ar virs papildomu chaosu prie durų.
Tvarka bus taikoma mokiniams iki 16 metų, kitaip tariant, iki dešimtos arba antros gimnazijos klasės. Čia svarbu ne tik amžius, bet ir išimtys. Savivaldybė numato, kad mokiniams, kuriems telefonas būtinas dėl sveikatos ar kitų individualių poreikių, bus naudojami vizualiai panašūs, tačiau neužrakinami dėklai. Toks sprendimas akivaizdžiai pirmiausia skirtas tiems, kurie telefonu stebi gliukozės kiekį kraujyje ar turi kitų aiškiai pagrįstų poreikių.
Dar viena išimtis numatyta vienuoliktokams ir dvyliktokams, turintiems individualius ugdymo planus. Jiems telefonų taip pat nereikės užrakinti, jei jie laikysis mokyklos nustatytų taisyklių. Tai logiška, nes vyresnių klasių kasdienybė jau kitokia: daugiau savarankiškumo, daugiau pasirengimo egzaminams ir daugiau situacijų, kai skaitmeniniai įrankiai naudojami ne kaip pramoga, o kaip mokymosi dalis.
Kodėl savivaldybė pasirinko vieną sprendimą visiems
Druskininkų vicemerė Diana Brown pabrėžė, kad vienoda tvarka pasirinkta ne iš patogumo, o tam, kad atskiros mokyklos neturėtų skirtingų taisyklių. Kai vienoje įstaigoje telefonai ramiai guli dėkle, o kitoje leidžiami ant suolo ar kuprinėje vibruoja visos pamokos metu, tėvams, mokytojams ir patiems mokiniams atsiranda daug sumaišties. Viena savivaldybės tvarka reiškia ir vieną aiškų atsakymą į klausimą, kas leidžiama, o kas ne.
Savivaldybė tikisi, kad tai padės ne tik susikaupti. Oficialiai minimi ir emocinės savijautos bei tarpusavio bendravimo tikslai. Kitaip sakant, mažiau žinučių per pertraukas, mažiau slystančio dėmesio per pamokas, mažiau slapto filmavimo ir elektroninių patyčių rizikos. Tai skamba kaip plati formuluotė, tačiau mokyklose būtent iš tokių dalykų ir susideda kasdienybė: vienas telefono pyptelėjimas pažadina visą klasę, vienas neleistinas kadras ilgai keliauja po „Instagram“ ar kitą kanalą, o vienas paveiksliukas gali tapti visos dienos problema.
Tėvams čia irgi tenka savo dalis. Savivaldybė ragina su vaikais telefonu susisiekti per pamokas tik esant būtinybei. Skubiais atvejais ryšį bus galima palaikyti per mokyklos administraciją. Tai nėra tas pats, kas vaikas pats atrašo per pamoką, bet būtent tokia nuostata ir siunčia žinutę, kad mokykla turi likti vieta, kurioje bendravimas vyksta gyvai, o ne per ekraną po stalu.
Kiek tai kainuos ir kas moka už dėklus
Naujai tvarkai reikės ne tik taisyklių, bet ir daiktų. Mokyklose bus naudojami JAV bendrovės „Yondr“ gaminami telefonų dėklai. Jie siuvami iš tvirto audinio, turi atlenkiamą dangtelį ir specialų užrakinimo mechanizmą. Vienas dėklas kainuoja maždaug 16 eurų, o visas projektas vertinamas apie 30 tūkst. eurų. Savivaldybei tai svarbi detalė, nes už šią sumą nebus naudojamos jos biudžeto lėšos — dėklai ir reikiama įranga bus perkami už Europos Sąjungos projektines lėšas.
Prie šios sumos derėtų žiūrėti kaip prie mokyklinės tvarkos pradžios kainos, o ne kaip prie galutinio atsakymo į klausimą, ar telefonų ribojimas pasiteisins. Tikrasis testas prasidės rugsėjį, kai mokytojai pirmą kartą suves klasę į tvarką, mokiniai susidės telefonus į dėklus, o tėvai pamatys, ar vaikas grįžta namo mažiau išsiblaškęs, ar tiesiog pradeda labiau laukti vakaro.
Kol kas Druskininkai atrodo kaip pirmoji savivaldybė regione, kuri nusprendė nebespėlioti, ar telefonas trukdo pamokai, o tiesiog patikrinti tai praktikoje. Jei nauja tvarka prigis, ją gali sekti ir kiti. Jei ne, mokykloms vis tiek liks labai aiškus atspirties taškas: tyliau klasėje nebūna atsitiktinai. Tyliau tampa tada, kai kas nors sąmoningai nusprendžia, kad ekranas bent kelioms valandoms turi palaukti.
Ką pajus tėvai ir mokytojai
Didžiausias pokytis mokykloje dažnai nėra pats draudimas, o tai, kas nutinka per pirmąsias kelias savaites po jo. Mokytojai dažniausiai matys mažiau nuleistų akių, mažiau paslapčia po suolu atliekamų judesių ir mažiau ginčų dėl to, kas kam siuntė žinutę per pertrauką. Tėvams pokytis bus kiek subtilesnis: jie nebegalės tikėtis, kad vaikas pamokų metu visada pasiekiamas taip, lyg sėdėtų namuose prie stalo.
Tačiau būtent tokia yra ir mintis. Pamoka mokykloje turi būti ne vien dar viena vieta, kur telefonas pagaliau tyliai vibruoja. Ji turi būti laikas, kai klasėje kalbasi žmonės, o ne ekranai. Jei Druskininkų savivaldybės modelis pasiteisins, jis gali tapti gana paprastu pavyzdžiu kitoms savivaldybėms: kartais užtenka ne didelės reformos, o vieno aiškaus sprendimo, kad mokykloje būtų ramiau.