Rugsėjo 1-oji Druskininkų mokyklose šiemet prasidės kitaip, nei buvo įprasta daugybę metų. Telefonai nebekeliaus kartu su sąsiuviniais ant suolo ar į kišenę prie džemperio užtrauktuko — jie bus dedami į užrakinamus krepšelius, o ugdymo proceso metu jais naudotis nebus galima. Mažas pokytis iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip techninė detalė, bet iš tikrųjų jis palies beveik kiekvieną mokinį, tėvą ir mokytoją, kuris rugsėjį grįš į klasę.
Druskininkai šį sprendimą priėmė ne staiga. Savivaldybė sako beveik metus kalbėjusi su mokyklų bendruomenėmis, tėvais ir mokytojais, kol galiausiai liepos pradžioje taryba pritarė vienodai tvarkai visose bendrojo ugdymo įstaigose. Tai svarbu ne tik todėl, kad kalbama apie telefonus. Iš esmės savivaldybė bando atsakyti į daug didesnį klausimą: kaip mokykloje išlaikyti dėmesį, kai telefonas visada yra ranka pasiekiamas ir vienu mostu gali ištrinti pusę pamokos.
Kodėl Druskininkai renkasi vieną taisyklę
Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown akcentavo, kad tai nėra vienkartinis sprendimas, o platesnio požiūrio į švietimą dalis. Savivaldybė nori, kad kiekviena mokykla nekurtų atskiros tvarkos nuo nulio, o turėtų vienodą principą, kuris būtų aiškus visiems. Tokia logika mokyklose paprastai veikia geriau nei miglotos rekomendacijos, nes ir mokiniams, ir tėvams sumažėja abejonių, kur baigiasi leidžiama erdvė ir kur prasideda taisyklės.
Būtent dėl to vieninga tvarka Druskininkuose pateikiama ne kaip drausminimo demonstracija, o kaip bandymas sumažinti chaoso. Savivaldybė tikina, kad sprendimu siekia saugesnės, sveikesnės ir mokymuisi palankesnės aplinkos, geresnės dėmesio koncentracijos, stipresnės emocinės gerovės ir atsakingesnio skaitmeninių technologijų naudojimo. Prie šių gražiai skambančių tikslų iškart prisideda ir labai žemiškas argumentas: mažiau trikdžių pamokose, mažiau elektroninių patyčių, mažiau neteisėto fotografavimo ar filmavimo, mažiau netinkamo telefono naudojimo mokyklos dienos viduryje.
Ši vieta svarbi ir todėl, kad Druskininkai nėra pirmi Lietuvoje, kurie bando susitarti dėl aiškesnių mobiliojo telefono ribų. Pavasarį Seimas pritarė pataisoms, kurios mokykloms uždeda pareigą pasirengti savo telefonų naudojimo tvarkas. Tos tvarkos remiasi pernai rugpjūtį pateiktomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijomis. Kitaip tariant, Druskininkai ne išrado naujos taisyklės iš oro — jie tiesiog nusprendė savo savivaldybėje ją sukonkretinti ir suvienodinti anksčiau, nei tai padarys daugelis kitų.
Kaip veiks užrakinami krepšeliai
Praktiškai pokytis bus labai aiškus. Į mokyklą atėję mokiniai telefonus turės laikyti užrakinamuose krepšeliuose, kuriuos naudos amerikiečių bendrovės „Yondr“ gaminami dėklai. Tai nedideli vienspalviai medžiaginiai krepšeliai su specialiu užrakinimo mechanizmu, todėl telefonas lieka pas mokinį, bet nebe jo rankoje. Mokyklos esmė čia paprasta: įrenginys nepasišalina iš vaiko, tačiau nebelieka pagundos tikrinti žinučių, naršyti socialinius tinklus ar akimirksniu išsitraukti telefono tada, kai pamokos dėmesys pradeda slysti.
Toks sprendimas daug kam gali atrodyti griežtas, bet jo šalininkai paprastai kalba ne apie baudimą, o apie rutiną. Jei visi žino tą pačią tvarką, mažiau laiko tenka skirti ginčams prie kabinetų durų, aiškinimams po kiekvienos pertraukos ir individualiems susitarimams, kurie dažnai baigiasi tuo, kad viena klasė gyvena pagal vienas taisykles, o kita — pagal kitokias. Druskininkų valdžia būtent tai ir nori suvienodinti.
Svarbu ir tai, kad tokia tvarka mokyklose dažnai veikia ne kaip vienišas draudimas, o kaip visa diena paremta disciplina. Jei telefonas aiškiai padedamas į šalį, pamokoje lieka daugiau vietos klausimams, diskusijoms, lentai, knygai ir mokytojo balsui. Tai gali skambėti senamadiškai, tačiau būtent todėl kai kurie pedagogai ir tėvai į tokias priemones žiūri palankiai: jiems svarbu ne telefonų demonizavimas, o galimybė bent dalį dienos grąžinti tiesioginiam kontaktui.
Ką tai reikš mokiniams ir tėvams
Tikrasis šio sprendimo testas prasidės ne tarybos posėdyje, o rugsėjo klasėse. Mokiniai greitai pajus, ar tvarka padeda susikaupti, ar tik prideda dar vieną ritualą ryte. Tėvams svarbiausia bus kitas dalykas — ar mokykla iš tiesų aiškiai komunikuos, kada ir kaip telefonai grąžinami, kas bus daroma išimtiniais atvejais ir kaip tvarka veiks tada, kai atsiras nenumatytų situacijų. O mokytojams teks stebėti paprastą, bet labai svarbų dalyką: ar klasėje mažėja blaškymosi, ar lieka daugiau darbo su pačiu mokymusi, o ne su nuolatiniais priminimais padėti telefoną į šalį.
Druskininkų žingsnis įdomus ir tuo, kad jis gimė iš ilgesnio pokalbio, o ne vien iš viešos diskusijos feisbuke. Savivaldybė sako kalbėjusi su mokyklų bendruomenėmis beveik metus, ir tai jau savaime pasako, kad klausimas nėra toks paprastas, kaip kartais atrodo iš šalies. Vieniems telefonas yra pagalbininkas, kitiems — nuolatinis trukdis. Druskininkai nusprendė antrajai stovyklai nebeduoti tiek erdvės.
Kol kitos savivaldybės dar rinksis, kiek griežtai riboti telefonus, Druskininkai nuo rugsėjo 1-osios parodys, kaip veikia vienoda tvarka visoms mokykloms. Jei ji pasiteisins, ši patirtis gali tapti patogiu pavyzdžiu ir kitiems miestams. Jei kels daugiau klausimų nei naudos, teks koreguoti tvarką. Bet pirmasis žingsnis jau padarytas, ir jis labai aiškiai rodo kryptį: mokykla nori būti vieta, kur ekranas bent kelioms valandoms nutyla.
Dar vienas tokios tvarkos privalumas – ji sumažina dviprasmybių. Jei mokytojas kiekvieną dieną turi aiškinti, kada telefoną galima laikyti kuprinėje, kada jį išsitraukti ir kada jau peržengiama riba, dalis pamokos nueina ne mokymuisi, o reguliavimui. Vienoda taisyklė tą energiją perkelia į turinį. Mokinys gali su tuo sutikti arba ne, bet jis bent jau žino, kad taisyklė galioja visiems, o ne priklauso nuo to, kas tą dieną stovi prie lentos.