Kai prireikia per trumpą laiką apgyvendinti žmones, saugumas nebetelpa į bendras frazes. Druskininkuose jis virsta labai konkrečiais daiktais: sulankstomomis lovomis, miegmaišiais, vandens talpomis, generatoriais, higienos priemonėmis ir pirmosios pagalbos rinkiniais. Būtent tokiam tikslui savivaldybė pradėjo projektą, kurio vertė siekia 120 tūkst. eurų, o visa įranga bus paskirstyta aštuonioms kolektyvinės apsaugos vietoms.
Šis sprendimas nėra tik formalus dokumentas su pavadinimu, kuris skamba sudėtingiau nei pati esmė. Liepos 10-ąją paskelbta, kad Druskininkų savivaldybė stiprina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir rūpinasi, kad nelaimės atveju žmonėms būtų kur prisėsti, kur atsigulti, kur gauti vandens ir kaip išsilaikyti bent pirmąsias valandas, kai įprasta tvarka staiga išsijungia. Toks darbas retai matomas viešai, bet būtent jis parodo, ar savivaldybė realiai ruošiasi, ar tik kartoja žodį „pasirengimas“.
Ką iš tiesų perka savivaldybė
Projekto sąrašas labai aiškus ir dėl to net kiek raminantis. Įsigyjamos priemonės skirtos tam, kad žmonės, patekę į laikiną priedangą ar kolektyvinės apsaugos statinį, neliktų vien su rūpesčiu ir nežinomybe. Reikia ne tik stogo virš galvos, bet ir elementarios tvarkos: kur pasitiesti, kuo apsikloti, iš kur atsigerti, kaip pasirūpinti higiena, kaip apšviesti patalpą, jei tinklas sutrinka.
Todėl į pirkinių sąrašą patenka sulankstomos lovos, miegmaišiai, talpyklos geriamajam vandeniui, asmens higienos ir sanitarinės priemonės, kėdės, elektros generatoriai bei pirmosios pagalbos rinkiniai. Tai nėra įspūdingi, antraštėms skirti pirkiniai. Jie veikiau primena tylią infrastruktūrą, kurią dažniausiai pastebi tik tada, kai jos staiga prireikia. Tačiau būtent tokie daiktai ekstremalioje situacijoje lemia, ar žmonės bent minimaliai jaučiasi saugūs ir orūs.
Svarbu ir tai, kad visa įranga nebus išmėtyta po skirtingas vietas be aiškios sistemos. Savivaldybė ją saugos centralizuotame sandėlyje ir prireikus greitai paskirstys ten, kur tuo metu reikės labiausiai. Tokia schema atrodo paprasta, bet krizėje paprastumas dažnai yra didžiausias privalumas. Kai daugelis veiksmų turi būti atliekami per valandas, ne per dienas, svarbiausias tampa ne dokumentų storis, o gebėjimas atidaryti sandėlį, nuvežti priemones ir per trumpą laiką pasiruošti žmonių priėmimui.
Kur tie daiktai bus naudojami
Savivaldybė nurodo, kad būtiniausiomis priemonėmis bus aprūpinti aštuoni kolektyvinės apsaugos statiniai. Tarp jų – Druskininkų „Ryto“ gimnazija, Druskininkų sporto centras, Druskininkų švietimo centras, Viečiūnų bendruomenės centras, Viečiūnų ambulatorija, Leipalingio progimnazija, Leipalingio dvaras ir Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų priedangos.
Būtent ši detalė ir yra svarbiausia. Civilinė sauga dažnai atrodo kaip abstrakti valstybės tema, skirta tik posėdžių salėms ir specialistų ataskaitoms. Tačiau čia ji įgauna konkrečias vietas, kurias daug kas žino iš kasdienio gyvenimo. Gimnazija, kultūros rūmai, ambulatorija ar sporto centras ekstremaliosios situacijos metu tampa nebe įprasta miesto rutina, o vietomis, kur žmonės gali gauti laikiną užuovėją.
Ir tai ypač svarbu tokiame kurorte kaip Druskininkai, kur per vasarą miestas gyvena intensyvesniu ritmu nei įprastai. Čia susitinka vietos gyventojai, poilsiautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai, šeimos su vaikais, senjorai ir į darbą atvykstantys žmonės. Kai srautas didelis, net paprasti sprendimai turi būti paruošti iš anksto, nes krizės akimirką improvizacijai lieka labai mažai vietos. Dėl to civilinė sauga kurorte nėra tolima teorija. Ji yra labai žemiškas klausimas: kur žmonės eis, kai reikės išeiti, ir kas juos pasitiks ten, kur jie bus nuvesti.
Kaip tai skamba žmonių kasdienybėje
Daugumai gyventojų savivaldybės sprendimai apie priedangas ar avarinį apgyvendinimą skamba tolokai nuo kasdienio gyvenimo. Bet iš tiesų tai susiję su pačiais paprasčiausiais dalykais, kuriuos kiekvienas supranta be papildomų aiškinimų. Jeigu pradingsta elektra, jei reikia pasitraukti iš namų, jei kelias valandas tenka būti svetimoje patalpoje, labai greitai paaiškėja, ar vieta buvo pasirūpinta iš anksto.
Todėl šio projekto esmė slypi ne vien pinigų sumoje. 120 tūkst. eurų čia reiškia ne naują fasadą ir ne simbolinį pažadą, o labai praktišką apsisprendimą, kad savivaldybė nori turėti atsargą tam laikui, kai niekas nenori galvoti apie atsargas. Lovos, miegmaišiai ar generatoriai gal ir neskamba įspūdingai, tačiau būtent jie leidžia miestui bent pirmąją parą išlikti tvarkingam, o žmonėms – nesijausti visiškai paliktiems.
Tai ypač matyti žiūrint į tai, kas Druskininkuose jau buvo padaryta anksčiau. Balandžio 9-ąją Mano Druskininkai rašė, kad Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje aptarta civilinės saugos situacija, įvertinti nuveikti darbai ir numatytos tolesnės priemonės gyventojų saugumui stiprinti. Tąkart savivaldybė priminė ir platesnį vaizdą: patvirtintą krizių bei ekstremaliųjų situacijų prevencijos planą 2025–2027 metams, sutartis dėl gyventojų evakavimo ir elektros tiekimo užtikrinimo, bendradarbiavimą su Krašto apsaugos institucijomis, Raudonuoju Kryžiumi bei kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
Kodėl tai svarbu ne tik popieriuje
Tame pačiame tekste buvo pabrėžta ir priedangų plėtra. Tuomet savivaldybė turėjo patvirtintas 33 priedangas, kurių bendras plotas viršijo 27 tūkst. kvadratinių metrų. Jose vienu metu galėtų tilpti daugiau nei 3,3 tūkst. gyventojų, o mokymuose pernai dalyvavo daugiau nei 3,3 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad šioje istorijoje kalbama ne apie vieną pirkimą ar vieną sandėlį. Kalbama apie nuoseklų darbą, kuris vyksta sluoksniais: planai, sutartys, mokymai, priedangos, priemonės.
Jei civilinė sauga atrodo nuobodi, dažniausiai taip yra tik todėl, kad ji sėkmingai neveikia viešojoje erdvėje kaip drama. Jos tikslas paprastesnis – kad drama, jei ji ateitų, neužkluptų visiškai nepasirengus. Todėl šiuos 120 tūkst. eurų verta vertinti ne kaip išlaidą dėl įspūdžio, o kaip atsargą kasdienybei, kurią norėtųsi matyti kuo rečiau, bet turėti būtina.
Druskininkams tai reiškia dar vieną žingsnį nuo bendrų pažadų prie labai praktiškų sprendimų. O skaitytojui – paprastą žinią: kai kalbama apie saugumą, svarbios ne tik kalbos apie pasirengimą, bet ir konkretūs dalykai, kurie praverčia tą pačią minutę, kai jų prireikia.