Lietuvoje jau kuris laikas vyksta tylus pokytis, kurio ne visi pastebi — Vilnius seniai nebėra vienintelis miestas, į kurį atvyksta pasaulinio lygio muzikos žvaigždės. Kaunas, Klaipėda, o kartais ir mažesni miesteliai vis dažniau atsiduria tarptautinių gastrolių žemėlapiuose, o užsienio atlikėjai vis rečiau į Lietuvą žiūri kaip į egzotišką stotelę tarp Varšuvos ir Rygos. Šią vasarą Lietuvos muzikinis maršrutas primena ne pavienį tašką, o ištisą kelią su bent šešiomis stotelėmis, po kurių net ir atsitiktinis klausytojas gali tapti nuolatiniu koncertų lankytoju.
Broliai, kuriuos dirigentas pavadino „dviem BMW vienu metu"
Birželio 19 ir 20 dienomis į Lietuvos nacionalinę filharmoniją sugrįžta vienas ryškiausių fortepijoninių duetų pasaulyje — broliai Arthuras ir Lucasas Jussenai. Šiemet Vilniaus festivalis mini 30 metų jubiliejų, o olandų pianistai programoje užima ypatingą vietą: jie surengs net du koncertus, ir tai festivalio rengėjų vertinama kaip išskirtinis abipusio pasitikėjimo ženklas.
Dirigentas Michaelis Schønwandtas kadaise po pasirodymo su jais ištarė frazę, kuri muzikų ratuose sklando iki šiol: „Tai lyg vairuoti du BMW vienu metu." Abu pianistai pradėjo dar tada, kai dauguma vaikų nesiryžta lipti į mokyklos sceną — būdami dešimties ir trylikos metų jie debiutavo Amsterdamo „Concertgebouw" salėje, kuri laikoma viena geriausių Europoje. Nuo tada jų kalendorius užpildytas prestižiškiausiomis pasaulio scenomis, o legendinė įrašų kompanija „Deutsche Grammophon" pasirašė su jais sutartį, kai Lucasui tebuvo devyniolika.
Pirmajame koncerte broliai gros dviese, o antrajame prie jų prisijungs orkestras, diriguojamas lenkų maestro Andrzejaus Boreyko. Lietuvos publika jau spėjo pamilti atvirą jų bendravimo stilių — po koncertų Jussenai dažnai prieina prie klausytojų, atsako į klausimus, dalijasi įspūdžiais. Tai retas derinys: pasaulinio lygio meistriškumas ir visiškas žemiškumas scenoje ir už jos ribų.
Händelio opera, kurios Lietuva laukė dešimtmečius
Tą patį birželio 19–20 dienų savaitgalį Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio operos „Acis ir Galatėja" premjera. Projektui pečius surėmė „Operomanija" ir Vilniaus senasis teatras, o ryškiausia kūrybinės komandos figūra — legendinis britų klavesininkas ir dirigentas Trevoras Pinnockas, viena įtakingiausių barokinės muzikos asmenybių pasaulyje.
Pinnocko sugrįžimas į Lietuvą nėra atsitiktinis. Pastaraisiais metais skirtinguose šalies kampeliuose vis drąsiau atsigręžiama į barokinę operą — sena svajonė išpurenti šią dirvą pamažu pildosi. Pinnockas ne tik diriguos, bet ir dirbs su solistais iš kelių šalių, o kartu su juo scenoje — Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kuriam barokas tampa vis svarbesne repertuaro dalimi.
„Acis ir Galatėja" pasakoja antikinį mitą, kuris virsta jausminga drama apie meilę ir jos susidūrimą su brutalia jėga. Tai kūrinys, kuriame Händelis meistriškai sujungė anglišką pastoralinę tradiciją su itališku operiniu dramatizmu — rezultatas toks, kad net ir po trijų šimtų metų publika tebesėdi prikausčiusi kvapą. Operos gerbėjams tai proga pamatyti kūrinį, kuris Europos scenose statomas retai, o Lietuvoje apskritai skambės pirmą kartą.
Lietuvių žvaigždės sugrįžimas ir Pažaislio balsai
Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje į Lietuvos sceną po ilgesnės pertraukos sugrįžta iškili lietuvių dainininkė, kurios karjera jau seniai peržengė šalies ribas. Organizatoriai kol kas neatskleidžia visų detalių, tačiau jau dabar aišku, kad tai bus vienas laukiamiausių ankstyvo rudens muzikinių įvykių. Šis sugrįžimas primena platesnę tendenciją — lietuvių atlikėjai, statantys tarptautinę karjerą, vis dažniau renkasi gimtąją sceną ypatingiems pasirodymams. Publika į tai atsako pilnomis salėmis, o bilietai baigiasi dar gerokai prieš koncerto dieną.
Tuo tarpu Pažaislio muzikos festivalis, įsikūręs vienuolyno ansamblyje prie Kauno marių, šią vasarą vėl siūlo programą, kuri išlaiko pusiausvyrą tarp klasikinio repertuaro ir drąsesnių muzikinių eksperimentų. Tai viena tų vietų, kur architektūra ir akustika dirba išvien, o klausytojas gali leisti sau prabangą — klausytis muzikos ir stebėti, kaip saulė leidžiasi virš marių. Festivalio rengėjai pabrėžia, kad šiemet programoje ypač daug dėmesio skiriama lietuvių kompozitorių kūriniams, kurie skambės greta europinės klasikos šedevrų.
Kodėl verta planuoti dabar, o ne rytoj
Lietuvos koncertų rinka keičiasi sparčiai. Bilietai į geidžiamiausius renginius dingsta per kelias valandas nuo prekybos pradžios, o organizatoriai išmoko dirbti taip, kad koncertas taptų ne valandos trukmės patirtimi, bet visos dienos ar savaitgalio įvykiu. Šalia pasirodymų atsiranda susitikimai su atlikėjais, paskaitos prieš koncertus, teminiai maršrutai po miestą.
Tiems, kurie vis dar abejoja, ar verta planuoti kultūrinę vasarą, verta prisiminti vieną dalyką. Po kelerių metų būtent apie kai kuriuos 2026-ųjų koncertus kalbėsime kaip apie istorinius įvykius. Broliai Jussenai, Trevoras Pinnockas, lietuvių žvaigždės sugrįžimas — tai datos, kurias prisimins ne tik muzikos kritikai. Vienintelis klausimas: prisiminsite kaip dalyvis, ar kaip tas, kuris apie tai perskaitė kitą rytą.
## Festivalis, kurį maitina naujų idėjų alkis
Verta atskirai paminėti „Operomanijos" vaidmenį Lietuvos muzikiniame peizaže. Ši organizacija per pastarąjį dešimtmetį tapo tikru eksperimentinės operos ir šiuolaikinės muzikos varikliu — nuo mažyčių kamerinių pastatymų iki ambicingų tarptautinių koprodukcijų. Händelio „Acis ir Galatėja" yra dar vienas jų žingsnis link didesnių scenų, ir tai nėra atsitiktinumas — kai maža organizacija sugeba privilioti tokio lygio dirigentą kaip Trevoras Pinnockas, tampa aišku, kad Lietuvos kultūros laukas brendo taip pat greitai, kaip ir visa šalis.
Klausytojams, kurie nėra įpratę prie klasikinės muzikos, ši vasara gali būti geresnis įėjimo taškas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Broliai Jussenai sąmoningai laužo formalumo barjerą — jie kalbasi su sale, pasakoja apie muziką prieš ją grodami, o po koncerto jų niekas neskubina. Pažaislio festivalis leidžia derinti muziką su gamta, o ne sėdėti uždaroje tamsoje. O lietuvių žvaigždės sugrįžimas rugpjūčio pabaigoje — tai šansas išgirsti balsą, kurį Europa jau vadina vienu ryškiausių savo kartos.
Muzikos sezonas Lietuvoje niekada nebuvo taip tolygiai pasklidęs per visą vasarą. Anksčiau geriausiu atveju turėdavome vieną ar du festivalius, o tarp jų — tyla. Dabar situacija kitokia: birželio vidurys prasideda Jussenais ir Händeliu, liepą įsijungia regioniniai festivaliai, rugpjūtį — Pažaislio kulminacija, o rugsėjį — lietuvių žvaigždės pasirodymas. Tai nebėra kova dėl atsitiktinio klausytojo dėmesio; tai infrastruktūra, kuri veikia.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar bilietai į brolių Jussenų koncertus dar parduodami?
- Bilietai į birželio 19 ir 20 dienomis vyksiančius koncertus buvo pradėti platinti pavasarį, ir dalis jų jau išparduota. Rekomenduojama tikrinti Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasose bei oficialioje bilietų platinimo sistemoje — kartais atsiranda papildomų vietų prieš pat koncertą.
- Ar „Acis ir Galatėja" tinka žiūrovui, kuris niekada nematė operos?
- Taip. Tai trumpos trukmės barokinė opera su aiškiu siužetu ir gausia vaizdine medžiaga. Pastatymo komanda akcentuoja prieinamumą — spektaklis skirtas ir patyrusiems operos gerbėjams, ir tiems, kurie į operą ateina pirmą kartą.
- Kaip sužinoti apie lietuvių žvaigždės sugrįžimo koncertą ir įsigyti bilietus?
- Organizatoriai žada paskelbti išsamią informaciją apie datą, vietą ir bilietų platinimą artimiausiomis savaitėmis. Geriausias būdas nepraleisti naujienų — sekti Vilniaus festivalio ir Pažaislio muzikos festivalio oficialius kanalus socialiniuose tinkluose.