Galutinis teismo žodis kartais būna sunkesnis už pačią pradžią. „Valentis Pharma“ byloje ši pradžia tęsėsi metus, traukė gydytojus, vadybininkes, apskaitą ir prokuratūrą, o pabaigoje liko labai aiškus vaizdas: kalbama ne apie pavienę klaidą, o apie ilgai veikusią schemą, kuri siekė išjudinti gydytojų pasirinkimus pinigais.
Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį paliko galioti nuosprendį, kuriuo bendrovė, jos vadovai ir dalis darbuotojų pripažinti kaltais dėl daugiau nei 70 tūkst. eurų kyšių 81 gydytojui davimo. Skaičius čia nėra dekoracija. Jis apibrėžia mastą, kuriame gydytojo rekomendacija buvo susieta su neteisėtu atlygiu, o pacientams siūlomas preparatas tapo sistemos, o ne vieno žmogaus sprendimo dalimi.
Kas teisme tapo nebe diskusija
LRT cituojamas teismo verdiktas sako paprastai: esminės bylos aplinkybės dėl parengtos ir įgyvendintos sistemingo gydytojų papirkimo schemos pasitvirtino. Teismas taip pat atmetė dalį ankstesnių išteisinimų ir kai kurias baudas sušvelnino dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, bet pats branduolys liko tas pats — kyšininkavimo schema buvo pripažinta įrodyta.
Bylos periodas nėra miglotas. LRT tekstas nurodo, kad korupcinė veikla vyko nuo 2013 metų pabaigos iki 2015 metų pradžios. Tuo metu farmacijos kompanijos atstovai ir įvairių šalies gydymo įstaigų gydytojai veikė taip, kad už neteisėtą atlygį pacientams būtų rekomenduojami ir suleidžiami būtent šios įmonės preparatai. Tai jau nebe pavienė neetiška dovana, o organizuotas modelis.
Kaip veikia schema, kai ji išlenda į dienos šviesą
15min aprašytoje medžiagoje matyti, kaip tokie atvejai dažnai susiklosto iš kelių sluoksnių. Viena pusė — bendrovės vadybininkės, kita — gydytojai, trečia — apskaita ir pinigų judėjimas. Bylos duomenimis, kyšio suma vienam gydytojui siekė nuo 15 iki 102 eurų už vieną rekomenduotą ir suleistą produktą. Atrodo, kad sumos nedidelės, bet čia ir slypi pavojus: smulkūs mokėjimai, kartojami sistemingai, per laiką sukuria didelį poveikį ir pacientų pasitikėjimui, ir rinkai.
Teismo išvada sustiprina dar vieną žinutę. Ne viskas, kas įvilkta į „atsiskaitymo“ ar „bendradarbiavimo“ kalbą, tokiu ir laikoma. Šioje byloje teismas konstatavo, kad gydytojams mokėtos sumos negali būti vertinamos kaip įprastas atlygis už paslaugas, nes jos buvo susietos su preparatų rekomendavimu ir suleidimu. Kitaip tariant, teisinė riba čia buvo peržengta aiškiai.
Apeliacinio teismo sprendime matyti ir platesnis sistemos mastas: apklausta daugiau nei 1100 asmenų, o tyrimo metu gydytojams papirkti įmonė skyrė daugiau kaip 74 tūkst. eurų. Tai jau skamba kaip didelis, ilgai rinktas tyrimas, o ne vienas netiksliai surašytas finansinis dokumentas.
Ką reiškia baudos ir įsiteisėjęs nuosprendis
Po galutinio sprendimo „Valentis Pharma“ turi sumokėti galutinę kone 55 tūkst. eurų baudą. Buvusiems vadovams skirtos atitinkamai 15 tūkst. ir beveik 17 tūkst. eurų baudos, o bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai dar turės sumokėti beveik 40 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių.
Tai nėra tik pinigų klausimas. Įsiteisėjęs nuosprendis rodo, kad ilgas procesas galų gale suformavo teisinę pabaigą, kurioje įvardyti ir konkretūs veiksmai, ir jų padariniai. Teismas taip pat patikslino kai kurias faktines aplinkybes, o proceso trukmė tapo viena iš priežasčių, kodėl baudos sumažintos. Tačiau tai nekeičia esmės: byla nebuvo nuleista į stalčių.
Kodėl tokios bylos svarbios pacientui
Pacientui tokia byla svarbi ne todėl, kad visi turi sekti teismo posėdžius. Ji svarbi todėl, kad kiekviena korupcijos schema sveikatos sistemoje paliečia labai jautrų klausimą: ar žmogus gauna tai, kas jam tikrai geriausia, ar tai, kas geriausiai tinka kieno nors komerciniam planui.
Kai gydytojo rekomendacija susiejama su atlygiu, smunka pasitikėjimas ne tik vienu prekės ženklu. Smunka pasitikėjimas visa grandine — nuo kabineto iki vaistinės, nuo registracijos iki gydymo tęstinumo. O būtent pasitikėjimas sveikatos sistemoje yra tas dalykas, kurio atstatyti vienu teismo sprendimu nepavyksta.
Todėl ir svarbu, kad ši istorija baigėsi ne garsiu pareiškimu, o įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Toks pabaigos tonas kartais skamba sausai, bet būtent jis ir leidžia skaitytojui suprasti, kad čia kalbama apie konkrečias ribas, kurias peržengus vaistai tampa ne vien gydymo priemone, o korupcijos įrankiu.
Ką tokia byla keičia už teismo salės ribų
Ši istorija svarbi ir todėl, kad ji parodo, kaip greitai prarandamas pasitikėjimas, kai gydymo sistemoje atsiranda pinigų grandinė, kurios pacientas nemato. Žmogus ateina į kabinetą manydamas, kad sprendimą lemia jo būklė, o ne papildomas susitarimas už nugaros. Kai teismas konstatuoja priešingai, skaudžiausia tampa ne vien bauda ar reputacijos nuostolis. Skaudžiausia, kad po tokių istorijų pacientai ima abejoti ne tik viena bendrove, bet ir visa gydymo kasdienybe.
Skaičiai byloje padeda suprasti, kodėl ši tema neatrodo kaip smulki administracinė klaida. Daugiau nei 70 tūkst. eurų kyšių, 81 gydytojas, daugiau nei 1100 apklaustų asmenų ir veikla keliuose didžiuosiuose bei mažesniuose miestuose rodo ne atsitiktinumą, o plačiai išsiskleidusią praktiką. Kai tokia schema gyvuoja metų metus, ji tampa įpratinta rutina tiems, kurie joje dalyvauja, ir tuo pavojingesnė visiems kitiems.
Teismas šioje byloje ne tik pripažino kaltę. Jis ir sumažino baudas dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, o tai primena, kad teisingumas kartais juda lėčiau, nei norėtųsi. Bet būtent dėl to nuosprendžio įsiteisėjimas tampa svarbus. Jis uždaro vieną ilgą etapą ir leidžia sveikatos sektoriui pereiti prie paprastesnio klausimo: kaip padaryti, kad gydytojo sprendimas būtų grįstas medicina, o ne verslo spaudimu.
Pacientui šis klausimas labai praktiškas. Jei sistema skaidri, žmogus gali tikėtis aiškesnio pasirinkimo, mažiau įtarimų ir daugiau pasitikėjimo tuo, ką jam siūlo gydytojas. Jei sistema nešvari, net geras sprendimas ima kelti dvejonių. O tokios dvejonės, kartą įsišaknijusios, gydymo įstaigoms kainuoja ilgai.