Praėjusią parą Lietuvos pasieniečiai neužfiksavo nė vieno bandymo neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos pusės. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje tą pačią dieną apgręžti 66 migrantai.
Skirtumas ryškus, ir jis nėra atsitiktinis. Nors bendra migracinio spaudimo tendencija rytinėje Europos Sąjungos sienoje išlieka, Lietuvos ruožas pastarosiomis savaitėmis tapo pastebimai ramesnis.
Ką rodo skaičiai
2026 metais į Lietuvą iš viso neįleisti 775 neteisėti migrantai, bandę patekti iš Baltarusijos. Palyginimui — pernai buvo užfiksuota daugiau kaip 1,6 tūkstančio tokių bandymų, o užpernai šis skaičius siekė 1002.
Matoma aiški kreivė: po 2021 metų piko, kai prasidėjo Baltarusijos režimo organizuota migracijos krizė, bandymų skaičius svyruoja, tačiau pastarųjų dviejų metų tendencija rodo mažėjimą.
Nuo pat krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau kaip 25,3 tūkstančio užsieniečių. Tai skaičius, prilygstantis nedidelio miesto gyventojų skaičiui, ir jis atspindi ne tik migracijos mastą, bet ir sistemingą pasieniečių darbą.
Latvija ir Lenkija — skirtingi vaizdai
Kol Lietuva fiksavo nulinę parą, Latvijos pasieniečiai antradienį apgręžė 66 migrantus. Tai rodo, kad Baltarusijos režimo taktika keičiasi — spaudimas koncentruojamas ten, kur sienos apsauga vertinama kaip silpnesnė, arba ten, kur tam tikru metu atsiranda spraga.
Lenkijos pareigūnai pirmadienį neapgręžė nė vieno migranto. Lenkija, kuri nuo 2021 metų investavo milijardus į fizinį barjerą ir sienos stebėjimo sistemas, pasienyje su Baltarusija taip pat fiksuoja mažėjančius srautus, nors pavieniai bandymai kartojasi.
Šis netolygus vaizdas — kai vieną dieną Latvijoje apgręžiamos dešimtys žmonių, o Lietuvoje nulis — yra tipiškas hibridinės atakos požymis. Jis neturi fronto linijos, kuri judėtų tolygiai. Vietoj to matome taktinius bandymus įvairiuose taškuose, ieškant, kur sistema stringa.
Kas pasikeitė Lietuvos pasienyje
Nuo 2021 metų, kai Baltarusija pradėjo organizuotą migrantų siuntimą į ES rytines sienas, Lietuva padarė kelis esminius žingsnius. Pastatytas fizinis barjeras — vielinė tvora su koncertina — driekiasi didžiąja dalimi sienos su Baltarusija. Įdiegtos stebėjimo kameros, šiluminiai jutikliai ir dronai leidžia pastebėti pažeidėjus dar prieš jiems pasiekiant sienos liniją.
Tačiau technologijos čia yra tik dalis sprendimo. Ne mažiau svarbus buvo teisinis pagrindas: apgręžimo praktika, kai migrantai neįleidžiami į šalį, leido išvengti situacijų, kai asmenys, patekę į Lietuvą, įstrigdavo priėmimo centruose mėnesiams, laukdami prieglobsčio procedūrų.
Vakarų šalys kaltina Minsko režimą sąmoningai organizavus migrantų srautus kaip hibridinio karo priemonę prieš Europos Sąjungą. Nuo 2021 metų Baltarusija išdavė vizas tūkstančiams žmonių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, organizavo jų pervežimą iki sienos ir nukreipė link ES teritorijos.
Tylos kaina
Nors nulinė para skamba kaip gera žinia, reikia prisiminti, kad už kiekvieno apgręžimo skaičiaus slypi žmonės. Didžioji dalis migrantų, atsidūrusių prie Baltarusijos ir ES sienos, yra pažeidžiamos grupės — šeimos su vaikais, asmenys, pabėgę nuo konfliktų Sirijoje, Irake ar Afganistane. Jie tampa hibridinio karo įrankiais, dažnai net nesuvokdami, į kokią situaciją patenka.
Lietuvos pasieniečiai ne kartą yra pastebėję, kad prie sienos atvesti žmonės būna be maisto, vandens, tinkamų drabužių. Žiemą tai reiškia hipotermijos pavojų, vasarą — dehidrataciją. Už kiekvieno statistinio vieneto slypi kelių valandų ar parų kelionė nežinomybėn, dažnai su Baltarusijos pareigūnų nurodymais, kur ir kaip eiti.
Tai reiškia, kad nulinė para — pasieniečių darbo veiksmingumo rodiklis, bet ne problemos išnykimo įrodymas. Kol Baltarusijos režimas naudoja žmones kaip politinį svertą, tol siena išliks įtampos zona, net jei skaičiai laikinai krenta iki nulio.
Ko tikėtis toliau
Nulinė para yra pozityvus signalas, tačiau tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tiek nepriklausomi analitikai perspėja, kad situacija gali keistis greitai. Hibridinio spaudimo pobūdis toks, kad ramybės laikotarpiai kaitaliojasi su staigiais antplūdžiais.
Vasarą, kai oro sąlygos palankesnės, istoriškai fiksuojamas bandymų pagausėjimas. Be to, geopolitiniai veiksniai — Baltarusijos režimo poreikis demonstruoti galimybes spausti ES, Rusijos karo prieš Ukrainą eiga — gali bet kada pakeisti taktiką.
Lietuvos gyventojams, gyvenantiems netoli pasienio ruožo, nulinė para reiškia dar vieną ramią naktį. Tačiau pasieniečiai budi taip pat, kaip ir tomis dienomis, kai srautas būna didesnis. Šiame darbe rutina neegzistuoja.
Ką sako tarptautinė bendruomenė
Europos Sąjungos pasienio agentūros FRONTEX duomenimis, Vakarų Balkanų ir Viduržemio jūros maršrutai išlieka pagrindiniais migracijos keliais į Europą, tačiau rytinė siena prie Baltarusijos išlieka trečia pagal svarbą kryptis, kurioje fiksuojama ne spontaniška migracija, o valstybės remiamas spaudimas.
Europos Komisija ne kartą yra pareiškusi paramą Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai valdant šią krizę — tiek finansavimu infrastruktūrai, tiek politiniais pareiškimais, smerkiančiais Minsko veiksmus. 2025 metais ES skyrė papildomą finansavimą pasienio stebėjimo sistemoms atnaujinti Baltijos regione.
Vis dėlto kai kurios žmogaus teisių organizacijos kritikavo apgręžimo praktiką, teigdamos, kad ji riboja galimybę prašyti prieglobsčio. Lietuvos valdžios pozicija šiuo klausimu nuosekli: apgręžimas taikomas, kai asmuo bando kirsti sieną neleistinoje vietoje, o teisėti prašymai priimami oficialiuose pasienio kontrolės punktuose.
Dažnai užduodami klausimai
- Kiek iš viso migrantų bandė patekti į Lietuvą nuo krizės pradžios?
- Nuo 2021 metų, kai prasidėjo Baltarusijos režimo organizuota migracijos krizė, Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido daugiau kaip 25,3 tūkstančio užsieniečių. Skaičius apima visus bandymus neleistinose vietose kirsti sieną.
- Ar fizinis barjeras pasienyje pilnai užbaigtas?
- Fizinis barjeras driekiasi didžiąja dalimi Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Jį sudaro vielinė tvora su koncertina, stebėjimo kameros, šiluminiai jutikliai ir dronų stebėjimo sistemos. Barjeras nėra hermetiškas, tačiau reikšmingai apsunkina neteisėtą sienos kirtimą.
- Kodėl Latvijoje apgręžiama daugiau migrantų nei Lietuvoje?
- Baltarusijos režimo taktika yra lanksti — spaudimas koncentruojamas ten, kur sienos apsauga vertinama kaip silpnesnė arba kur tam tikru metu atsiranda spraga. Skirtumai tarp šalių gali priklausyti nuo konkrečių dienų, reljefo ypatumų ir operatyvinės informacijos, kurią turi organizatoriai.