Jei jūsų vaikas gimė ir auga Vilniuje, tikimybė, kad jis matematikos patikrinimą išlaikys aukščiausiais balais, yra beveik tris kartus didesnė nei tuo atveju, jei jis auga mažesniame Lietuvos mieste ar rajone. Ir tai nėra spėjimas — tai 2025 metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) duomenys, kuriuos išnagrinėjo organizacija „Švietimas #1".
Skirtumai, kuriuos atskleidžia skaičiai, verčia kelti nepatogų klausimą: ar Lietuvos švietimo sistema mažina socialinę nelygybę, ar leidžia jai keliauti iš kartos į kartą?
Ką sako Europos duomenys apie tėvų išsilavinimo svorį
Vaiko gyvenimo pradžia yra stipriai susijusi su tėvų išsilavinimu. 2024 metų Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje skurdo ar socialinės atskirties riziką patyrė 61,2 procento vaikų, kurių tėvų išsilavinimas yra žemas. Tarp vaikų, kurių tėvai įgiję aukštąjį išsilavinimą, ši dalis siekė tik 11 procentų.
Skirtumas — daugiau nei penkis kartus. Ir jis nėra tik statistinė abstrakcija. Kai vaikas patiria skurdo riziką, tai tiesiogiai veikia ir jo mokymosi rezultatus. Mažiau knygų namuose, mažiau galimybių lankyti būrelius, mažiau laiko, kurį tėvai gali skirti mokymuisi — visa tai kaupiasi metų metus.
Lietuvoje ši problema turi konkretų veidą. 2022 metų EBPO PISA tyrimas parodė, kad bazinį matematikos lygį, kuris laikomas būtinu tolesniam mokymuisi ir kasdienėms problemoms spręsti, pasiekia tik 72 procentai penkiolikmečių. Tai reiškia, kad beveik trys iš dešimties vaikų neįgyja net minimalių matematikos gebėjimų.
Dar daugiau — vaikai iš palankiausios socialinės aplinkos lenkia vaikus iš nepalankiausios aplinkos 92 PISA testo taškais. Toks skirtumas prilyginamas kelių mokymosi metų atotrūkiui.
Viena klasė — kelių metų atotrūkis
„Tai rodo, kad vienoje klasėje gali sėdėti vaikai, kurių realus pasirengimas skiriasi keleriais metais. Vieni jau sprendžia sudėtingesnes užduotis, kiti dar neturi pamatų", — sako Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1" vadovė.
Pasak jos, be papildomos pagalbos šis skirtumas tik kaupiasi. Kai vaikas metų metus keliauja per sistemą neįgijęs bazinių gebėjimų, jam nepadeda vien formalus perkėlimas į kitą klasę ar diplomas.
„Diplomas turi patvirtinti gebėjimus, o ne uždengti ugdymo spragas. Būtent gebėjimai yra lyg socialinis liftas vaikams iš nepalankios aplinkos", — teigia Masiliauskaitė.
Šis „socialinis liftas" Lietuvoje, panašu, stringa. Ir ne visur vienodai.
Du kaimyniniai rajonai — du skirtingi pasauliai
2025 metų PUPP duomenys atskleidžia radikalius skirtumus net tarp panašių, greta esančių savivaldybių. Didmiesčiuose mokiniai ne tik dažniau išlaiko matematikos patikrinimą, bet ir keliskart dažniau pasiekia aukščiausius rezultatus: 9–10 balų gavo 18,4 procento didmiesčių mokinių ir tik apie 6,6 procento mokinių kitose savivaldybėse.
Tačiau dar labiau neramina atvejai, kai skirtumai žioji tarp kaimyninių rajonų. Ignalinos rajone vidutinis matematikos PUPP balas buvo 7,22, o Zarasų rajone — tik 4,17. Be to, patikrinimą Ignalinoje išlaikė 92 procentai mokinių, o Zarasuose — vos 53 procentai.
Tai reiškia, kad Zarasuose beveik pusė vaikų nepasiekė bazinio matematikos lygio. Ignalinoje — mažiau nei vienas iš dešimties. Abu rajonai yra rytų Lietuvoje, abu turi panašų gyventojų skaičių, abu susiduria su panašiomis demografinėmis problemomis. Tačiau švietimo rezultatai — iš esmės skirtingi.
Kas lemia tokius skirtumus?
„Ar vaikai, nepaisant jų socialinės aplinkos, mokykloje įgyja bent bazinius gebėjimus, labai priklauso ir nuo pačių mokyklų bei savivaldybių", — sako „Švietimas #1" atstovai. Daug lemia vietos švietimo politika, pagalbos specialistų prieinamumas, mokyklų vadyba ir tai, ar turimos lėšos nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia.
Kai kuriose savivaldybėse veikia stiprios pagalbos mokiniui sistemos — logopedai, specialieji pedagogai, psichologai pasiekia vaikus laiku. Kitur šių specialistų trūksta arba jie paskirstomi ne pagal realų poreikį, o pagal formalius etatų skaičius.
Taip pat svarbus ir mokyklų tinklo tankumas. Mažesniuose rajonuose mokyklos dažnai yra toli nuo vaikų namų, o transporto galimybės ribotos. Tai reiškia, kad vaikas ne tik susiduria su mažesniu specialistų prieinamumu, bet ir praleidžia daugiau laiko kelyje, o ne prie knygų.
Ką reiškia neišlaikytas matematikos patikrinimas
Bazinis matematikos lygis nėra abstraktus reikalavimas. Tai gebėjimas apskaičiuoti nuolaidą parduotuvėje, suprasti paskolos sąlygas, perskaityti grafiką naujienose, įvertinti, ar atlyginimo pasiūlymas yra teisingas. Be šių gebėjimų žmogus suaugęs tampa pažeidžiamas — tiek finansiniuose sprendimuose, tiek darbo rinkoje.
Kai beveik pusė Zarasų rajono mokinių neišlaiko matematikos patikrinimo, tai nėra tik tų vaikų problema. Tai reiškia, kad po dešimties metų šiame rajone bus dešimtys jaunų suaugusiųjų, kuriems sudėtingiau konkuruoti darbo rinkoje, sunkiau priimti informuotus sprendimus ir lengviau patekti į finansines pinkles.
Ką galima padaryti
„Švietimas #1" siūlo keletą konkrečių žingsnių. Pirmiausia — užtikrinti, kad kiekvienoje mokykloje būtų prieinami pagalbos specialistai proporcingai mokinių poreikiui, o ne vien pagal formalius normatyvus. Antra — stiprinti mokyklų vadybą, kad lėšos būtų nukreipiamos ten, kur jų poveikis didžiausias. Trečia — kurti papildomas programas vaikams, kurie atsilieka, nelaukiant, kol atotrūkis taps neįveikiamas.
Kai kurios savivaldybės jau rodo, kad tai įmanoma. Ignalinos pavyzdys, kur 92 procentai mokinių išlaikė matematikos patikrinimą, įrodo, kad net ir mažesnis rajonas gali pasiekti aukštus rezultatus, jei švietimo politika yra kryptinga ir nuosekli.
Klausimas, kurį kelia šie duomenys, yra ne tik apie švietimą. Tai klausimas apie tai, kokią Lietuvą kuriame. Jei vaiko adresas lemia, ar jis įgis bazinius gebėjimus, tai socialinis liftas, apie kurį kalbama dešimtmečius, tebėra sugedęs. O be veikiančio lifto nelygybė keliauja iš kartos į kartą — tyliai, bet užtikrintai.