2026 m. birželio 11 d. NOAA paskelbė, kad Ramiajame vandenyne jau prasidėjo El Ninjo fazė, o prognozės rodo 63 proc. tikimybę, jog lapkričio–sausio mėnesiais susiformuos labai stiprus reiškinys. Lietuvai tai nėra tiesioginė audra ar sausra, kurią matytume pro savo langą. Tačiau tokie klimato svyravimai dažnai pasiekia mus per kitą durį — per maisto žaliavų kainas, transporto grandines ir importo savikainą.
Šis poveikis dažniausiai nėra staigus. Parduotuvės lentynose jis pasirodo ne per dieną ir ne per savaitę. Pirmiausia pokytį pajunta tarptautinės rinkos: kai Pietų Amerikoje, Azijoje ar kituose regionuose sutrinka derlius, brangsta žaliavos, o tada kainų signalas pamažu keliauja į Europą ir Lietuvą. Būtent todėl klimatologai ir perspėja, kad El Ninjo svarbus ne tik meteorologams, bet ir pirkėjams, kurie kas savaitę stebi, kaip keičiasi pieno, kavos, šokolado ar kruopų kainos.
Kodėl vienas vandenynas veikia mūsų kasą
El Ninjo iš esmės yra natūralaus Ramiojo vandenyno klimato ciklo dalis. Kai susilpnėja pasatiniai vėjai, sušylantis vanduo ima keisti atmosferos cirkuliaciją, kritulių pasiskirstymą ir temperatūrų balansą įvairiuose žemynuose. LRT kalbinti klimatologai pabrėžė, kad šis reiškinys pasaulyje gali būti labai stiprus, bet Lietuvoje ir kitur Europoje dažniausiai juntamas netiesiogiai.
Tas netiesioginis poveikis ir yra svarbiausias. Jei dėl klimato anomalijų nukenčia kakavos pupelių, cukraus, kavos, kukurūzų ar sojų derlius, brangimas pirmiausia matomas biržose ir tiekimo sutartyse. Vėliau į jį reaguoja perdirbėjai, logistikos įmonės ir prekybininkai. Pirkėjui tai atrodo kaip paprastas kainos šuolis, bet už jo slypi kelių žemynų derliaus, oro ir transporto sprendimų grandinė.
Klimatologas dr. Donatas Valiukas paaiškino ir dar vieną svarbų dalyką: pats reiškinys nėra naujas, jis žinomas jau seniai, tačiau jo priežastys iki galo nepaaiškintos. Būtent dėl to kiekvienas stipresnis El Ninjo stebimas labai atidžiai. Kai ciklas pasisuka į aktyvesnę fazę, meteorologai ir ekonomistai pradeda žiūrėti ne tik į kritulių žemėlapius, bet ir į maisto rinkų grafiką.
Kainos kyla ne visur vienodai
Ne kiekvienas produktas į klimato svyravimus reaguoja vienodai. Kavos ir kakavos rinka yra viena jautriausių, nes šios žaliavos priklauso nuo labai konkrečių auginimo sąlygų. Jei viename regione per daug lyja, kitame užsilaiko sausra, o trečiame sutrinka transportas, kainos ima judėti iš karto. Grūdai ir aliejinių kultūrų produktai taip pat jautrūs, nes jie stipriai susiję su pašarų, gyvulininkystės ir maisto gamybos sąnaudomis.
Lietuvos vartotojui svarbiausia tai, kad šie pokyčiai dažnai susiję ne su vienu produktu, o su visa krepšelio dalimi. Vieną mėnesį gali pabrangti šokoladas, kitą — pusryčių dribsniai, vėliau — kepimo aliejus ar net gyvulių pašarai, kurie galiausiai atsispindi mėsos bei pieno produktuose. Todėl El Ninjo poveikį verta stebėti ne tik kaip klimato naujieną, bet ir kaip ekonominį signalą.
Tokie svyravimai dažnai sustiprėja tada, kai rinka jau ir taip įsitempusi. Jeigu tuo pačiu metu kyla energijos sąnaudos, brangsta trąšos arba atsiranda logistinių trikdžių, gamintojai turi mažiau vietos sugerti smūgį. Tuomet kainos vartotojui pasiekia greičiau ir smarkiau. Kitaip tariant, El Ninjo pats savaime nebūtinai reiškia staigų brangimą, bet jis gali tapti ta kibirkštimi, kuri įžiebia platesnį kainų augimą.
Kurį krepšelio kampą jis pirmiausia paliečia
Jei norėtume įvardyti jautriausias prekių grupes, pirmiausia reikėtų žiūrėti į kavą, šokoladą ir kitus konditerijos gaminius. Šių prekių gamyba priklauso nuo kelių regionų derliaus, todėl menkas sutrikimas vienoje žemės rutulio dalyje greitai tampa bendru kainų augimu. Vėliau prie jų dažnai prisideda ir pusfabrikačiai, nes perdirbėjai perka brangesnes žaliavas.
Taip pat jautrūs yra kruopos, miltai, pašarai ir gyvulinės kilmės produktai. Jei pašarai pabrangsta, ilgainiui tai gali atsispindėti pieno ar mėsos kainoje. Tai nėra momentinis procesas, tačiau būtent todėl vartotojai kartais nustemba: kainos lentynoje pasikeičia vėliau, nei apie tai pradėjo kalbėti ekonomikos apžvalgininkai. Kai galiausiai pokytis pasirodo, jis jau būna įaugęs į visą tiekimo grandinę.
Lietuvoje dar vienas veiksnys yra importo struktūra. Dalį žaliavų ir gatavų produktų esame įpratę atsivežti iš kitų rinkų, todėl net labai tolimas klimato reiškinys gali paveikti vietos kainas. Nors mūsų šalis pati nėra tropinių augalų augintoja, čia parduodami produktai dažnai gimsta būtent ten, kur klimato svyravimai jautriausi.
Ką verta stebėti nuo rudens
Artimiausi mėnesiai parodys, ar NOAA prognozuota labai stipraus El Ninjo tikimybė virs realybe. Jei taip, kainų spaudimas gali stiprėti būtent tuomet, kai rinka pradeda ruoštis žiemos sezonui. Tai ypač svarbu kavai, kakavai, kai kuriems vaisiams, pašarams ir perdirbtiems maisto produktams.
Paprastam pirkėjui verta įsidėmėti vieną dalyką: klimato reiškiniai nebėra tik mokslininkų tema. Jie tiesiogiai persikelia į kasos kvitą. Net jei Lietuvoje nebus jokių dramatiškų oro anomalijų, pasaulinis klimato ciklas gali tyliai pakelti maisto kainas, o tada kiekvienas pirkinių krepšelis tai pajunta labai aiškiai.
Šiandien El Ninjo atrodo kaip tolimas Ramiojo vandenyno reiškinys. Tačiau istorija dažnai kartojasi taip pat: tai, kas prasideda prie ekvatoriaus, po kelių mėnesių baigiasi mūsų parduotuvėse. Būtent todėl klimatologų perspėjimai apie kainas šį kartą skamba visai ne abstrakčiai.
Dar viena svarbi detalė — vartotojai dažniausiai mato tik galutinį rezultatą, o ne priežastį. Kai kainos padidėja, labai lengva tai nurašyti vien prekybininkams ar vietiniams gamintojams. Tačiau El Ninjo primena, kad net ir labai tolimas klimato pokytis gali įsiterpti į visą grandinę: nuo derliaus laukuose iki pakavimo gamykloje, nuo laivybos iki sandėlio ir galiausiai iki lentynos. Todėl kainų stebėjimas rudenį ir žiemą bus ne mažiau svarbus nei orų prognozės.