Jei jums paskambina nepažįstamas žmogus ir sako, kad jūsų artimasis pateko į bėdą — kiek laiko užtruktumėte, kol suprastumėte, kad tai apgaulė? Vilniaus apskrities policija per pastarąsias dvi savaites užfiksavo kelis atvejus, kai senjorai neteko tūkstančių eurų per kelias minutes, o sukčių metodai — nuo apsimetimo socialiniais darbuotojais iki rusakalbių telefoninių skambučių — rodo, kad aukomis tampama ne dėl naivumo, o dėl kruopščiai surežisuoto spaudimo.
Didžiausia vagystė — Savanorių prospekte
Didžiausią finansinę žalą patyrė 1940 metais gimusi Vilniaus gyventoja. Birželio 14 dieną, apie 12 valandą 27 minutes, į jos butą Savanorių prospekte atėjo nepažįstama moteris. Ji prisistatė socialine darbuotoja ir įgijo senjorės pasitikėjimą — tiek, kad ši įsileido ją į namus.
Vos patekusi į butą, įtariamoji pasinaudojo akimirka, kai šeimininkė buvo išsiblaškiusi, ir pavogė 3 020 eurų grynaisiais. Pinigai dingo, o moteris pasišalino taip pat tyliai, kaip ir atėjo. Policijos duomenimis, tai nėra pavienis atvejis — socialiniais darbuotojais apsimetantys sukčiai vis dažniau renkasi vyresnio amžiaus žmones, kurie dėl vienišumo ar sveikatos problemų yra imlesni nepažįstamųjų dėmesiui.
Tą pačią dieną Vilniaus rajone, Geležių kaime, į gyventojų namus užsuko du vyrai. Po jų apsilankymo šeimininkai pasigedo 1 900 eurų ir auksinių papuošalų. Pareigūnų teigimu, bendras šių dviejų vagysčių nuostolis siekia 6 900 eurų — suma, kuri daugeliui senjorų prilygsta kelių mėnesių pensijai.
Telefoniniai sukčiai veikia be atokvėpio
Kol vieni įtariamieji braunasi pro duris, kiti veikia per telefono ragelį — ir jų metodai dažnai būna dar veiksmingesni, nes nereikalauja fizinio kontakto. Vilniaus apskrities policija gavo pranešimą ir apie klasikinę telefoninių sukčių schemą, kuri Lietuvoje kartojasi jau ne pirmus metus.
1945 metais gimusi moteris pareigūnams nurodė, kad birželio 2 dieną jai paskambino rusakalbiai asmenys. Pokalbio metu sukčiai, pasak nukentėjusiosios, apgaule įtikino ją, kad būtina skubiai perduoti pinigus — greičiausiai pasinaudodami standartine schema apie artimąjį, patekusį į avariją ar areštinę. Moteris patikėjo ir atidavė 5 tūkstančius eurų atvykusiam nepažįstamam vyrui. Pinigai dingo, o skambinusieji — nutilo.
Policijos atstovai pastebi, kad rusakalbiai sukčiai Lietuvoje veikia jau kelerius metus ir jų taktika tobulėja. Jie dažnai skambina iš užsienio numerių, naudoja psichologinį spaudimą — verčia auką kalbėti nenutraukiant ryšio, neleidžia paskambinti artimiesiems, kuria skubos jausmą. Būtent šis spaudimas, o ne naivumas, ir paaiškina, kodėl protingi, gyvenimiškos patirties turintys žmonės atiduoda tūkstančius eurų nepažįstamajam.
Kodėl senjorai tampa taikiniu
Vyresnio amžiaus žmonės nusikaltėliams patrauklūs dėl kelių priežasčių. Pirma — jie dažniau laiko grynuosius pinigus namuose, o ne banko sąskaitose. Antra — jie rečiau naudojasi internetu ir socialiniais tinklais, todėl mažiau girdi apie naujausias sukčiavimo schemas. Trečia — daugelis gyvena vieni, o vienišas žmogus lengviau atveria duris tam, kas apsimeta rūpesčiu ar oficialia pagalba.
Policijos statistika rodo, kad būtent vasaros mėnesiais tokių nusikaltimų padaugėja. Šiltuoju sezonu žmonės dažniau būna namuose, daugiau bendrauja su kaimynais, o sukčiai tuo naudojasi — apsimeta, kad atėjo dėl kaimyno reikalų, kad tikrina skaitiklius ar dalina paramą. Kiekvienas toks apsilankymas gali būti žvalgyba prieš vagystę.
Kaip atpažinti ir apsisaugoti
Policija primena kelias esmines taisykles, kurios galėjo užkirsti kelią visiems trims atvejams. Pirmiausia — jokia oficiali institucija niekada nesiunčia darbuotojų į namus be išankstinio įspėjimo ir nerenka grynųjų pinigų. Socialiniai darbuotojai, „Sodros" ar savivaldybės atstovai visada turi tarnybinius pažymėjimus su nuotrauka, o jų vizitai derinami iš anksto telefonu.
Antra taisyklė — bet koks skambutis, kuriame prašoma perduoti pinigus nepažįstamam asmeniui, yra apgaulė. Policija, bankai ar kitos institucijos niekada neprašo perduoti grynųjų per tarpininkus. Jei skambinantysis sako, kad jūsų artimasis pateko į avariją ar areštinę — pirmiausia paskambinkite tam artimajam patys. Vienas skambutis gali sutaupyti tūkstančius.
Trečia — jei į duris beldžiasi nepažįstamasis, prisistatantis pareigūnu ar darbuotoju, paprašykite palaukti ir paskambinkite į instituciją, kurios vardu jis prisistato. Tikras darbuotojas palauks. Įtariamasis — pasišalins. Tai paprastas testas, kuris veikia beveik visais atvejais.
Ketvirta — nepasakokite nepažįstamiems, kur laikote pinigus ar vertingus daiktus. Sukčiai dažnai renka informaciją pokalbio metu, apsimesdami, kad pildo dokumentus ar atlieka apklausą. Kiekvienas klausimas apie jūsų finansus iš nepažįstamo žmogaus yra raudona vėliava.
Tyrimai pradėti, bet prevencija — svarbiausia
Dėl visų trijų įvykių Vilniaus apskrities policija pradėjo ikiteisminius tyrimus. Pareigūnai renka įrodymus, analizuoja vaizdo kamerų įrašus ir apklausia liudininkus. Kol kas įtariamieji nenustatyti, tačiau policija pabrėžia, kad panašių atvejų skaičius pastaraisiais mėnesiais auga — ypač tuose rajonuose, kur gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių.
Policija ragina artimuosius pasikalbėti su vyresniais šeimos nariais apie šias schemas. Prevencinis pokalbis kainuoja kelias minutes, o tyla gali kainuoti tūkstančius. Taip pat primenama, kad apie bet kokį įtartiną skambutį ar apsilankymą reikia nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112. Kuo greičiau pareigūnai gauna informaciją, tuo didesnė tikimybė sulaikyti įtariamuosius ir užkirsti kelią naujoms vagystėms.
Dažnai užduodami klausimai
- Kaip atpažinti, kad į duris beldžiasi sukčius, o ne tikras socialinis darbuotojas?
- Tikras socialinis darbuotojas visada turi tarnybinį pažymėjimą su nuotrauka, o jo vizitas būna iš anksto suderintas telefonu. Jis niekada neprašo pinigų ir nesidomi, kur laikote santaupas. Jei kyla bent menkiausia abejonė — paprašykite palaukti ir paskambinkite į savivaldybės socialinės paramos skyrių.
- Ką daryti, jei telefonu prašo perduoti pinigus nepažįstamam žmogui?
- Nedelsiant baigti pokalbį. Jokia oficiali institucija nerenka pinigų per tarpininkus. Po skambučio praneškite policijai bendruoju pagalbos numeriu 112.
- Ar senjorai gali atgauti prarastus pinigus?
- Tai priklauso nuo tyrimo eigos. Jei įtariamieji nustatomi ir sulaikomi, teismas gali priteisti turtinės žalos atlyginimą. Tačiau praktikoje pinigai dažnai būna jau išleisti, todėl svarbiausia yra prevencija.