Jei šią savaitę lango stiklas atrodė taip, lyg kas nors iš viršaus būtų nusprendęs patikrinti visų kantrybę, meteorologų skaičiai paaiškina kodėl. Lietus nebuvo vienodas: vienur tik pašlapino takus, kitur per kelias paras išpylė tiek, kiek paprastai krenta per visą mėnesį. Būtent todėl vieni žmonės sako „palijo“, o kiti tvirtina, kad jau buvo tikros liūtys.
Nuo birželio 13 d. 9 val. iki birželio 17 d. 9 val. Rokiškyje iškrito 63,2 mm kritulių. Tai sudarė 93 proc. birželio mėnesio normos. Skuode per tą patį laiką iškrito 58,1 mm, ir čia mėnesio norma jau buvo viršyta: 116 proc. Laukuvoje (Šilalės r.) išmatuota 53,2 mm, arba 79 proc. birželio normos. Meteorologai pažymėjo ir dar vieną svarbią detalę: smarkiu lietumi laikomas toks lietus, kurio intensyvumas siekia bent 15 mm per 12 valandų ar trumpesnį laiką.
Kur lietus buvo stipriausias
Skaičiai šiuo atveju kalba gana aiškiai. Birželio viduryje krituliai pasiskirstė labai netolygiai, todėl vienas rajonas galėjo jausti drėgną, bet vis dar pakenčiamą savaitę, o kaimyninis jau gyveno visiškai kitame ritme. Tokiomis dienomis orų sklaida tampa svarbi ne tik tiems, kurie stebi meteorologijos žemėlapius. Ji svarbi visiems, kuriems reikia nuspręsti, ar verta planuoti kelią į sodą, į miestą, į parką ar į išvyką po atviru dangumi.
Rokiškio 63,2 mm per keturias paras nereiškia vieno trumpo ir greitai pamirštamo debesies. Tai yra ilgesnis drėgmės periodas, kuris pamažu persmelkia dirvą, šaligatvius, žoles ir visa kita, kas per šiltą birželį įprastai išdžiūsta vos per kelias sausesnes dienas. Skuodo skaičius dar įdomesnis dėl to, kad čia jau perkopta mėnesio norma. Kitaip tariant, birželis kai kur dar tik įsibėgėjo, o gamta jau spėjo atiduoti daugiau lietaus, negu paprastai suplanuota visam mėnesiui.
Laukuvos pavyzdys rodo kitą to paties laikotarpio pusę. 53,2 mm nėra katastrofa, bet ir ne trumpas vasaros gurkšnis. Kai vienur norma priartėja prie šimto procentų, kitur ji dar siekia tik tris ketvirčius, tampa akivaizdu, kad kalbame ne apie vieną visą šalį apėmusią sieną iš debesų, o apie kelis lietaus ruožus, kurie slinko per skirtingas vietas nevienodu intensyvumu.
Ką tie skaičiai reiškia kasdieniam žmogui
Tokiose orų suvestinėse svarbiausia ne vien rekordai. Dar svarbiau, kaip jie pakeičia paprastą dieną. Lietingas birželis dažnai reiškia ne tik šlapią skėtį. Tai reiškia ir atsargesnį vairavimą, slidžius takus, atidėtas išvykas, pergalvotus savaitgalio planus ir tą gana pažįstamą momentą, kai vakare pamatai žemėlapį ir supranti, kad rytinis maršrutas nebus toks, kaip tikėjaisi.
Druskininkų krašte tai ypač jaučiama, nes kurorte oras beveik visada yra daugiau nei fonas. Jis diktuoja, kiek žmonių išeis pasivaikščioti, kiek šeimų pasirinks miško takus, kiek svečių pasiliks viduje ir kiek jų vis dėlto rizikuos išeiti į lauką tarp vieno debesies ir kito. Kai savaitė drėgna, miestui ir jo svečiams tenka gyventi ne pagal kalendorių, o pagal dangų. Vieną valandą planuoji ramų pasivaikščiojimą, kitą – jau ieškai užuovėjos.
Štai čia ir atsiranda tikroji tokių pranešimų vertė. Jie padeda ne dramatizuoti, o susiorientuoti. Jei vietomis per keturias paras iškrenta daugiau nei pusė mėnesio normos, o kitur norma net viršijama, tai reiškia, kad reikėtų mažiau pasikliauti nuojauta ir daugiau žiūrėti į konkrečius vietos rodiklius. Vienas rajonas gali būti visiškai permirkęs, o kitas – dar tik spėjęs sudrėkti. Ir būtent dėl to vietiniai orų skaičiai visada vertingesni už bendrą frazę „visur lijo“.
Dar viena praktinė tokios savaitės pusė – vandens susikaupimas. Kai kelių dienų lietus kartojasi, dirva nespėja išdžiūti, paviršinis vanduo ilgiau laikosi žemumose, o vietose su prastesniu nuolydžiu ar tankesne danga drėgmė užsilaiko dar ilgiau. Vasarą tai atrodo tik kaip nepatogumas, bet būtent tokie nepatogumai žmones ir moko planuoti atsargiau: nuo aprangos iki kelionės laiko.
Kodėl vienur lyja daugiau nei kitur
Lietaus pasiskirstymas dažnai glumina todėl, kad iš vienos vietos gali atrodyti, jog „nieko čia nebuvo“, o vos už kelių dešimčių kilometrų jau kalbama apie smarkias liūtis. Taip nutinka ne todėl, kad vieni rajonai būtų laimingesni ar nelaimingesni. Debesys juda juostomis, lietaus branduoliai kartais užsilaiko vienoje vietoje, o kartais pereina taip greitai, kad vos spėji išgirsti pirmuosius lašus. Todėl ir matome tokius skirtumus: 63,2 mm vienur, 58,1 mm kitur ir visai kitą vaizdą už kelių valandų kelio.
Štai kodėl tokiose suvestinėse verta žiūrėti ne tik į bendrą antraštę, bet ir į tikslią datą bei matavimo intervalą. Nuo birželio 13 d. 9 val. iki birželio 17 d. 9 val. – tai ne atsitiktinai pasirinktas laiko tarpas, o konkretus matavimas, kuris leidžia suprasti, kiek vandens iš tiesų iškrito. Be tokio tikslumo skaičiai netenka pusės savo vertės, nes nebeaišku, ar kalbame apie vieną stipresnį vakarą, ar apie kelias nuoseklias paras.
Ką rodo artimiausios dienos
Meteo prognozė žada, kad artimiausiomis savaitės dienomis turėtų būti šilčiau ir sausiau, o lietus pasirodys tik vietomis. Tai gera žinia tiems, kurie jau pavargo nuo permirkusių dienų ir nori bent kiek stabilesnio ritmo. Tačiau net ir tokia iš pažiūros ramesnė prognozė nereiškia, kad galima nuleisti rankas ir viską palikti likimui. Vietinis birželio dangus dažnai mėgsta staigmenas: vienas debesis, ir popietės planas jau keičiasi.
Druskininkams ir visam regionui tai paprastas priminimas, kad vasaros orai vis dar laikosi savo taisyklių. Jei šiandien sausa, rytoj gali būti kitaip. Jei viename rajone norma jau viršyta, kitame ji dar tik artėja prie pabaigos. Todėl geriausia strategija lieka ta pati kaip ir visada: planuoti lankščiai, stebėti tikslias prognozes ir nesistebėti, kad lietus Lietuvoje vis dar moka ateiti ten, kur jo mažiausiai tikiesi.
Tiems, kurie šią savaitę ruošiasi į lauką, svarbiausia išvada gana paprasta. Vien liūdnas dangus dar nereiškia sugadintos dienos, bet ir keli sausi spinduliai nereiškia, kad debesys jau pasitraukė. Birželio liūtys dar kartą priminė, kad orus verta skaityti taip pat atidžiai, kaip ir kelio ženklus: tada mažiau staigmenų lieka ir planuose, ir nuotaikoje.