Trys skirtingos moterys, pagimdžiusios tą pačią savaitę, šiandien Lietuvoje gauna skirtingą motinystės išmokų trukmę. Viskas priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę gimė kūdikis, ar jis gimė gyvas, ar išgyveno pirmąsias dienas — aplinkybių, kurių nė viena moteris negali kontroliuoti. Gegužės 27-ąją Vyriausybė pasakė: šitaip nebeturi būti.
Vieneri metai, viena taisyklė visoms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas, kuriam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, yra paprastas iš esmės: motinystės išmoka būtų mokama 126 kalendorines dienas visoms pagimdžiusioms moterims, nepriklausomai nuo gimdymo datos ir nuo to, ar kūdikis išgyveno. Šiuo metu išmokos trukmė varijuoja priklausomai nuo nėštumo savaitės — kuo anksčiau gimė, tuo trumpesnė išmoka.
„Siekiant užtikrinti lygias galimybes visoms moterims, motinystės išmokos mokėjimo trukmę tikslinga suvienodinti", — rašoma ministerijos aiškinamajame rašte. Už šių sausų formuluočių slypi dešimtmečius gyvavusi praktika, kai moteris, pagimdžiusi 28 nėštumo savaitę, gaudavo gerokai trumpesnę išmoką nei ta, kuri pagimdė 38 savaitę — nors abiem atvejais atsistatymo laikotarpis ir poreikiai buvo panašūs, o antruoju atveju dar ir didesni dėl neišnešiotumo keliamų iššūkių.
Ką dar keičia projektas
Įstatymo projektas apima ne vien motinystės išmokų trukmės suvienodinimą. Siūlomi keli papildomi pakeitimai, kurie gali paliesti tūkstančius šeimų.
Naujagimio globėjams išmoka būtų mokama nuo globos nustatymo dienos iki kūdikiui sueis 126 dienos — dabar šis laikotarpis yra 70 dienų. Tai reikštų, kad šeimos, priimančios naujagimį, turėtų beveik dvigubai daugiau laiko adaptacijai be finansinio spaudimo. Psichologai jau seniai kalba, kad pirmieji trys mėnesiai su įvaikintu kūdikiu yra kritinis periodas, kai formuojasi prieraišumas, o finansinis stresas šį procesą gali smarkiai apsunkinti. Papildomos šešios savaitės, kurias siūlo projektas, šeimoms reikštų ne tik pinigus, bet ir ramybę — galimybę būti su vaiku, o ne skubėti atgal į darbą.
Taip pat numatoma, kad gimus negyvam vaikui ar motinystės išmokos gavimo metu mirus vaikui, išmoka būtų mokama neatsižvelgiant į darbo pajamas ar kitas tuo metu gaunamas išmokas. Dabar situacija nėra iki galo reglamentuota, ir kai kuriais atvejais moterys, netekusios kūdikio, likdavo ir be išmokos — dvigubas smūgis, kurio valstybė nebuvo numačiusi. Šis pakeitimas užtaiso spragą, kurią per daugelį metų atrado ne viena tragediją išgyvenusi šeima.
Dar vienas pakeitimas liečia vaiko priežiūros išmokas. Siūloma suteikti teisę vienam iš tėvų ar globėjų gauti išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės atostogų dalį, kai kitam iš tėvų nustatytas 75 proc. ar didesnis netekto dalyvumo lygis, taip pat kai globėju paskirtas tik vienas asmuo. Šiuo metu ši situacija įstatyme išvis nereglamentuojama — vieniši tėvai ar šeimos, kuriose vienas iš tėvų turi sunkią negalią, paliekamos spragose, priverstos rinktis tarp vaiko priežiūros ir pajamų.
Kada ir už kiek
Pakeitimai, jei juos priims Seimas, įsigaliotų nuo 2027 metų. Pasak ministerijos skaičiavimų, tam pirmaisiais metais papildomai prireiktų apie 2 mln. eurų „Sodros" lėšų — 1,1 mln. eurų motinystės išmokoms ir 0,9 mln. eurų vaiko priežiūros išmokoms.
Tai nėra dideli skaičiai valstybės biudžeto mastu — „Sodros" metinis biudžetas siekia milijardus, o 2 mln. eurų yra mažiau nei procento dalis. Tad finansinis barjeras čia veikiau techninis nei politinis. Svarbiau yra tai, ar Seime atsiras pakankamai balsų projektui priimti — socialiniai klausimai tradiciškai suskaldo frakcijas, ir nors ministerija tikisi palaikymo, kai kurie parlamentarai jau anksčiau yra išreiškę nuogąstavimų dėl „Sodros" rezervo tvarumo ilguoju laikotarpiu.
Vis dėlto, šio projekto svoris yra ne biudžete, o socialinėje lygybėje. Viena aiški taisyklė vietoj trijų skirtingų scenarijų — tai žingsnis link sistemos, kurioje motinystė apsaugoma, o ne administruojama pagal kalendorines aplinkybes. Jei Seimas pritars, Lietuva prisijungs prie grupės Europos šalių, kuriose motinystės išmokų trukmė nepriklauso nuo gimdymo aplinkybių — šiuo metu tokia praktika galioja, pavyzdžiui, Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje.
Tačiau kol projektas keliauja iš Vyriausybės į Seimą, realybėje šeimos ir toliau gyvena pagal senąsias taisykles. Moterys, kurios pagimdys 2026 metais, pakeitimų dar nepajus — joms galios dabartinė tvarka su visais jos nevienodumais. Tad ministerijos signalas kol kas yra būtent signalas: kryptis nustatyta, bet kelionė dar tik prasideda.
Vis dėlto faktas, kad Vyriausybė vienbalsiai pritarė šiam projektui, leidžia tikėtis, kad Seime rimtų kliūčių nekils.
Dažnai užduodami klausimai
- Kiek dienų šiuo metu mokama motinystės išmoka ir kaip ji priklauso nuo gimdymo laiko?
- Dabar išmokos trukmė priklauso nuo nėštumo savaitės, kurią gimė kūdikis. Kuo anksčiau gimsta, tuo trumpesnė išmoka. Jei kūdikis gimsta negyvas ar neišgyvena, išmokos trukmė taip pat skiriasi. Siūlymas — visoms moterims vienoda 126 dienų trukmė, nepriklausomai nuo šių aplinkybių.
- Kada pakeitimai įsigaliotų?
- Jei Seimas priims įstatymo pataisas, jos įsigaliotų nuo 2027 metų. Tam pirmaisiais metais papildomai reikėtų apie 2 mln. eurų „Sodros" lėšų — 1,1 mln. eurų motinystės ir 0,9 mln. eurų vaiko priežiūros išmokoms.
- Ar pakeitimai palies ir Druskininkų šeimas?
- Taip. Druskininkuose, kaip ir visoje Lietuvoje, šeimos, laukiančios ar auginančios vaikus, gautų vienodas sąlygas. Ypač aktualu vienišiems tėvams ir šeimoms, kuriose vienas iš tėvų turi sunkią negalią, — jiems siūloma galimybė gauti papildomų dviejų mėnesių vaiko priežiūros išmoką, kas iki šiol nebuvo reglamentuota.