Alytaus policijos suvestinė apie elektrinius paspirtukus rodo ne vieną pavienį incidentą, o visą vasaros įpročių paveikslą. 2026 m. sausio 1 d. – liepos mėnesio laikotarpiu pareigūnai užregistravo 55 įvairaus pobūdžio pranešimus, susijusius su mikrojudumo priemonėmis. Skaičius pats savaime gal ir neatrodo didelis, bet už jo slypi sužaloti žmonės, sulaužyti paspirtukai ir vis dažniau kartojama mintis, kad ši transporto priemonė reikalauja tokios pat disciplinos kaip ir bet kuri kita.
LRT cituotame policijos pranešime matyti keli aiškūs dėsningumai. Dažniausiai fiksuoti atvejai buvo tie, kai patys paspirtukų vairuotojai susižalojo – tokių įvykių užregistruota 17. Iš jų net 13 nukentėjusiųjų buvo nepilnamečiai. Dar 8 kartus paspirtukas susidūrė ar kliudė kitą transporto priemonę, 3 kartus pavyko išvengti susidūrimo su automobiliu paskutinę akimirką, 3 kartus buvo partrenkti pėstieji, o vieną kartą tamsiuoju paros metu Alytaus rajone paspirtuku važiuojantis asmuo partrenkė stirną.
Kur Alytuje stringa dažniausiai
Šie skaičiai rodo, kad didžiausia problema nėra vienas labai blogas vairuotojas ar viena pavojinga sankryža. Problema yra platesnė – daug žmonių elektrinį paspirtuką vis dar laiko beveik žaislu, nors jis juda pakankamu greičiu, kad sukeltų rimtų sužeidimų. Kai kuriais atvejais paspirtukas tampa ne tik susisiekimo priemone, bet ir būdu rizikuoti be jokio poreikio.
Alytaus policija pranešė ir apie 15 atvejų, kai buvo fiksuotas chuliganiškas, neatsakingas ar netvarkingas važiavimas. Dar 5 kartus paspirtukai buvo sulaužyti, sugadinti ar išmėtyti. Taip pat registruotas atvejis, kai važiavęs asmuo pametė piniginę, ir vienas incidentas, kai paspirtukas buvo mestas į kitą žmogų ir jį sužalojo. Tokia įvairovė rodo vieną paprastą dalyką: čia kalbame ne tik apie eismą, bet ir apie elgesį.
Jei žiūrėtume į šiuos pranešimus per kasdienybės prizmę, matytume labai pažįstamą vaizdą. Vasarą paspirtukas dažnai tampa paskutiniu sprendimu – greitai nulėkti iki draugo, parduotuvės, kiemo ar upės. Tačiau būtent toks „greitai ir nieko neatsitiks“ požiūris dažniausiai ir atveda į sužeidimus. Paspirtukas yra patogus tol, kol vairuotojas nepamiršta, kad aplink jį juda ir pėstieji, ir automobiliai, ir gyvūnai.
Šalmas nėra smulkmena
Pareigūnai primena, kad viena svarbiausių saugumo priemonių yra apsauginis šalmas. Nuo šių metų sausio iki liepos Alytaus apskrities policija nustatė 143 pažeidimus, kai elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai nesilaikė reikalavimo dėvėti šalmą. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už tai numatyta 20–40 eurų bauda.
Čia verta sustoti ties viena detalė: bauda nėra pagrindinė žinia. Pagrindinė žinia yra tai, kad šalmas dažnai atskiria lengvą išgąstį nuo ilgo gydymo. Nepilnamečių skaičius tarp sužeistųjų rodo, kad būtent jauniausi eismo dalyviai dažnai pervertina savo reakciją, balansą ir matomumą. Jie važiuoja greičiau, nei spėja įvertinti situaciją, o tada jau per vėlu ginčytis, ar šalmas būtų pakeitęs baigtį.
Alytaus policijos pateikta statistika parodo ir dar vieną dalyką: ne visi pažeidimai baigiasi tik administracine atsakomybe. Kai paspirtukas partrenkia pėsčiąjį, kai jis kliudo kitą transporto priemonę ar kai vairuotojas griūva pats, žala jau nebūna vien skaičius ataskaitoje. Tokiose istorijose dažnai skaudžiausia yra ne žala pačiam paspirtukui, o tai, kad vienos akimirkos neatsargumas paliečia kitą žmogų.
Kodėl šiltojo sezono metu rizika išauga
Paspirtukai tapo įprasti būtent šiltuoju metu, kai kelionės trumpėja, o pagunda greitai perlėkti iš vienos miesto pusės į kitą sustiprėja. Vasarą žmonės mažiau galvoja apie matomumą, daugiau važiuoja laisvalaikiu ir dažniau renkasi maršrutus, kuriuose yra daugiau pėsčiųjų. Tai suteikia patogumo, bet kartu ir daugiau progų suklysti.
Ne vienas Alytaus gyventojas veikiausiai jau yra matęs sceną, kai paspirtukas išlenda tarp automobilių, nurieda per šaligatvį ar užvažiuoja ten, kur pėstysis jo visai nesitiki. Policijos skaičiai tik patvirtina tai, ką daug kas jau nujautė iš praktikos: mikrojudumo priemonės tampa pilnaverte eismo dalimi, o tai reiškia ir pilnavertę atsakomybę.
Čia svarbu ir tai, kad pati technologija nieko neišsprendžia. Elektrinis paspirtukas nėra nei geras, nei blogas savaime. Jis tampa pavojingas tada, kai vairuotojas pamiršta greitį, atstumą, kelią ir aplinkinius. Štai kodėl policijos raginimas laikytis Kelių eismo taisyklių, rinktis saugų greitį, dėvėti šalmą ir stebėti aplinką skamba taip paprastai – nes būtent paprastų taisyklių dažniausiai ir nesilaikoma.
Ką iš to turėtų pasiimti vairuotojai
Jeigu paspirtukas jums yra kasdienė priemonė, svarbiausias įprotis turėtų būti ne greitis, o stabtelėjimas prieš kiekvieną pavojingesnę vietą. Ar matote pėsčiuosius? Ar kelias vingiuoja? Ar yra automobilių išvažos? Ar tikrai verta važiuoti viena ranka, su ausinėmis ar be šalmo? Tokie klausimai gali atrodyti banaliai, bet būtent jie dažniausiai ir apsaugo nuo incidento.
Tėvams šios Alytaus suvestinės taip pat siunčia aiškią žinutę. Jei vaikas važiuoja paspirtuku, jam neužtenka pasakyti „būk atsargus“. Reikia kalbėti apie maršrutą, greitį, stabdymą ir šalmo dėvėjimą taip pat rimtai, kaip kalbama apie gatvę, dviračius ar automobilį. Statistikos eilutė, kurioje minimi 13 sužeistų nepilnamečių, labai greitai tampa klausimu, ar namuose buvo aiškiai pasakyta, kur ir kaip galima važiuoti.
Alytaus policijos duomenys galų gale palieka gana žemišką įspūdį: paspirtukai jau seniai nebe naujiena, todėl ir jų vairuotojų klaidos daugiau nebestebina. Bet būtent todėl kiekvienas papildomas šalmas, kiekvienas ramiau įveiktas posūkis ir kiekvienas savalaikis sustojimas turi didesnę vertę, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kuo mažiau atsitiktinumo, tuo mažiau pranešimų policijos suvestinėse.