Jeigu staiga išgirdote perspėjimo sirenas arba telefonas vibravo pranešimu apie oro pavojų, pirmoji mintis dažnai būna neapibrėžta: ar tai pratybos, ar tikras incidentas, o gal tiesiog klaida sistemoje? Tokiu momentu svarbiausia ne panika, o keli paprasti veiksmai, kuriuos žinant galima jaustis užtikrintiau tiek savo name, tiek kurorte leidžiant atostogas. Lietuvos gyventojai per pastaruosius metus vis dažniau susiduria su tokiais pranešimais — dalis jų pasirodo tikrinant perspėjimo sistemas, dalis — realių situacijų akivaizdoje, ir ne visada aišku, kur kerta riba tarp mokymosi ir tikros grėsmės.
Pastaruoju metu Lietuvos danguje pasirodo vis daugiau įvairios paskirties dronų. Daugelis jų — tiesiog turistų ar mėgėjų žaislai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurių tikslas kelia klausimų. Pastebėjus neaiškios kilmės skraidyklę virš gyvenamosios vietos ar žmonių susibūrimo vietos, verta stebėti jos elgseną iš atstumo. Jei dronas skraido aplinkui keistai manevruodamas, filmuoja privačias teritorijas ar tiesiog „kaboja“ nepajudėdamas kelias minutes, tai yra signalas pranešti apie jį vietos policijai arba 112 tarnyboms. Nereikia mėginti numušti prietaiso, bėgti paskui ar kitaip reaguoti agresyviai — toks elgesys gali pabloginti situaciją. Saugiausia yra paprasčiausiai užrašyti laiką, vietą ir, jei matyti, drono spalvą bei dydį. Šie duomenys padės pareigūnams greičiau orientuotis ir priimti teisingus sprendimus.
Daugelis lietuvių jau yra įsidiegę LT72 programėlę į savo išmaniuosius telefonus. Šis įrankis, sukurtas pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, per kelias sekundes gali perduoti svarbią informaciją apie artėjančią grėsmę — ar tai būtų oro pavojus, ar kitas incidentas. Kai telefonas pasipildo pranešimu, svarbu skirti bent pusę minutės ir perskaityti jį iki galo. Dažnai jame nurodoma, ar grėsmė yra reali, ar tai tik pratybos, ir kokius veiksmus žmonėms reikia atlikti. Jei pranešime minimas oro pavojus, pirmas žingsnis — likti patalpoje, uždaryti langus, įsijungti radiją ar televizorių ir laukti tolimesnių nurodymų iš Civilinės saugos ar vietos savivaldybės. Bėgimas į gatvę ar bandymas kuo greičiau palikti miestą gali būti pavojingesnis nei ramus laukimas namuose. Vaikams ir pagyvenusiems žmonėms reikia skirti ypatingą dėmesį — jie ne visada supranta pranešimo turinį ar gali pasielgti skubotai, todėl suaugusiųjų ramybė perduoda ir jaunesniems šeimos nariams.
Druskininkai, kaip ir kiti Lietuvos kurortai, pritraukia didelį srautą svečių iš šalies ir užsienio. Daugelis atvykstančiųjų net nežino, kad Lietuvoje veikia centralizuota perspėjimo sistema, kuri gali pasiekti juos netgi ilsintis viešbučio kambaryje. Viešbučių administracijos paprastai gauna informaciją kartu su gyventojais, tačiau pasiruošęs turistas — tas, kuris žino, jog telefonas gali sučiaudėti bet kuriuo paros metu — jaučiasi labiau kontroliuojantis situaciją. Štai kodėl LT72 programėlė ypač naudinga ne tik vietiniams, bet ir atvykstantiems svečiams: ji veikia lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis, o jos nurodymai yra glausti ir aiškūs. Užsienio svečiai dažnai stebisi, kad tokia sistema egzistuoja mažoje Rytų Europos šalyje, ir tai yra vienas iš tų mažų dalykų, kurie palieka įspūdį apie tai, kaip Lietuva rūpinasi savo gyventojų saugumu net ir atostogų metu.
Pastebėjus ir patį droną, ir gaunant perspėjimą telefonu, svarbiausia taisyklė išlieka ta pati — informuoti tarnybas ir nedaryti nieko, kas gali pakenkti sau ar kitiems. Kai kurie žmonės instinktyviai siekia nufotografuoti droną ar įrašyti vaizdo įrašą, tačiau geriau tai daryti tik tada, jei tai nekelia papildomo pavojaus. Jei dronas skraido tiesiai virš galvos ar netoli lango, patogiausia yra pasislėpti už sienos, užuolaidos arba kitos kietos užtvaros. Nepatartina žiūrėti į prietaisą pro atvirą langą — kai kurie dronai gali būti aprūpinti optika, kuria fiksuojamas ne tik vaizdas, bet ir garsas. Geriau likti nepastebėjusiam ir palikti stebėjimą profesionalams, kurie turi reikiamą įrangą ir kompetenciją vertinti situaciją.
Šaltiniai taip pat mini dar vieną situaciją, kuri nors ir retesnė, gali ištikti bet kurį žmogų — radimas neaiškios kilmės daikto gatvėje, kieme ar viešoje erdvėje. Tai gali būti palikta rankinė, keistas paketas ar netgi nedidelis elektroninis prietaisas. Tokiu atveju svarbiausia taisyklė yra panaši: neliesti, nebandyti atidaryti, nešti ar kitaip perkelti daikto. Reikia atsitraukti į saugų atstumą, paprašyti kitų žmonių pasitraukti ir kuo skubiau kviesti 112. Dažnai žmonės bijo atrodyti pernelyg atsargūs ir neskambina, tačiau pareigūnai pabrėžia: geriau dešimt kartų įspėti, nei vieną kartą per mažai. Kiekvienas pranešimas yra vertingas, net jei vėliau paaiškėja, kad pavojus buvo tik išgalvotas.
Druskininkų kurortinė zona su savo parkais, pėsčiųjų takais ir atvira erdve yra vieta, kur toks radinys gali likti nepastebėtas ilgiau nei tankiai apgyvendintame mieste. Todėl vietiniams gyventojams ši informacija ypač aktuali. Kai kurie kurorto svečiai, ypač tie, kurie atvyksta iš šalių, kur civilinės saugos sistema veikia kitaip, net nežino, kad Lietuvoje toks pasirengimo lygis yra pasiekiamas mobiliąja programėle. Užsieniečiams verta prieš atvykstant pasidomėti, ar jų telefonas palaiko LT72 pranešimus, nors daugelis modernių įrenginių tai daro automatiškai, kai tik įsijungia vietinis mobilusis tinklas. Viešbučio registratūroje dažnai galima rasti informacinius lapelius apie ekstremalių situacijų elgseną, tačiau šiuolaikinis keliautojas pasitiki dažniausiai tuo, kas yra jo telefone.
Pasirengimas nereiškia, kad reikia gyventi baimėje. Tai tiesiog praktinis išmanymas, kaip elgtis situacijoje, kurioje daugelis nebūna kasdien. O žinojimas, kaip ir geras poilsis, prasideda nuo ramybės galvoje. Lietuva investuoja į savo civilinės saugos sistemą ne tam, kad žmonės bijotų, o tam, kad jie žinotų. Kiekvienas perspėjimas, kiekviena programa ir kiekviena instrukcija yra skirta tam, kad ekstremalios situacijos metu būtų kuo mažiau nežinomybės. Druskininkų gyventojams ir svečiams tai reiškia vieną: pasitikėkite savo telefonu, pasitikėkite vietos tarnybomis ir nepamirškite, kad ramus protas geriausiai padeda išspręsti net ir sudėtingiausias situacijas. Juk kurortas skirtas atsipalaiduoti — o atsipalaidavimas įmanomas tik tada, kai žmogus jaučiasi saugus.
Dažnai užduodami klausimai
- Ką daryti, jei pastebėjau nepažįstamą droną virš savo namų?
- Stenkitės stebėti jį iš atstumo, užsirašykite laiką ir vietą. Jei dronas elgiasi įtartinai — manevruoja keistai, filmuoja privačias teritorijas ar kabo nepajudėdamas — praneškite policijai telefonu 112.
- Ar perspėjimo pranešimai telefone visada reiškia realų pavojų?
- Ne visada. Dalis perspėjimų yra skirti patikrinti perspėjimo sistemas arba informuoti apie pratybas. Pranešime paprastai nurodoma, ar tai reali grėsmė, ar pratybos. Visais atvejais verta perskaityti pranešimą iki galo.
- Kas yra LT72 programėlė?
- LT72 yra Lietuvos civilinės saugos programėlė, kuri telefone pateikia perspėjimus apie artėjančias grėsmes ir instrukcijas, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu. Ji veikia lietuvių bei anglų kalbomis.
- Ką daryti, radus gatvėje įtartiną daiktą?
- Nelieskite daikto, nebandykite jo atidaryti ar perkelti. Atsitraukite į saugų atstumą, paprašykite aplinkinių pasitraukti ir skambinkite 112.
- Ar viešbučiai Druskininkuose informuoja svečius apie perspėjimo sistemas?
- Daugelis viešbučių administracijų gauna tuos pačius perspėjimus kaip ir gyventojai, tačiau svečiams patariama patiems įsidiegti LT72 programėlę ir žinoti pagrindines elgsenos taisykles.