Kai vaikas pirmą kartą atsistoja ant paspirtuko, tėvai dažniausiai pamato dvi emocijas vienu metu — didelį džiaugsmą ir truputį baimės. Vieni mažyliai po kelių minučių jau lekia per kiemą, kiti laikosi įsikibę vairo ir ilgai nedrįsta atsispirti stipriau. Dėl to vien gražaus modelio neužtenka. Labai daug lemia vaiko amžius ir tai, ar paspirtukas pritaikytas jo ūgiui bei koordinacijai. Parduotuvėse pasirinkimas milžiniškas. Vieni vaikiški paspirtukai atrodo maži ir lengvi, kiti primena beveik paauglių transportą. Tėvai dažnai pasimeta, nes nuotraukose visi modeliai atrodo panašiai. Skirtumai pasimato tada, kai vaikas pradeda važiuoti.
Dvejų metų vaikui svarbiausia stabilumas
Mažesni vaikai pirmiausia mokosi išlaikyti pusiausvyrą. Dėl to jiems dažniausiai rekomenduojami trijų ratų modeliai. Jie suteikia daugiau stabilumo ir leidžia vaikui jaustis drąsiau. Pastebima, kad šiame amžiuje vaikai dažnai nori sustoti kas kelias sekundes, apsidairyti, parodyti kažką tėvams. Todėl paspirtukas turi būti lengvai valdomas. Per sunkus modelis vaiką greitai nuvargina. Tėvai neretai padaro vieną klaidą — nuperka „didesnį ateičiai“. Tada vairas būna per aukštas, o pats paspirtukas sunkiau sukasi. Vaikas pradeda bijoti greičio ir praranda susidomėjimą.
Keturmečiai jau ieško greičio
Apie ketvirtuosius metus dauguma vaikų tampa drąsesni. Jie jau nori važiuoti greičiau, staigiau pasukti, lenktyniauti su draugais. Šiame etape dalis tėvų pereina prie dviejų ratų modelių. Įdomu tai, kad vaikai labai greitai pajunta skirtumą tarp kokybiško ir pigaus modelio. Jei ratai sunkiai rieda arba vairas kliba, vaikas važiuos nenoriai. Kartais net paprašys seno paspirtuko atgal. Vienas tėtis juokavo, kad sūnus naują paspirtuką „įvertino“ po pirmų penkių minučių. Vaikas pasakė trumpai: „Šitas greitas.“ Tėvams to užteko suprasti, kad pasirinkimas buvo geras.
Didžiausia klaida — žiūrėti tik į dizainą
Ryškios spalvos, šviečiantys ratai, mėgstamų herojų lipdukai labai traukia vaikų akis. Tėvai dažnai pasiduoda tam momentui parduotuvėje. Vis dėlto po savaitės svarbiausiu dalyku tampa ne išvaizda. Vaikas nori, kad paspirtukas lengvai suktųsi, nebūtų sunkus ir leistų greitai įsibėgėti. Jei važiuoti nepatogu, gražus dizainas nepadės. Vaikiški paspirtukai turėtų būti renkami pagal tris dalykus: ūgį, svorį ir vaiko drąsą. Vieni vaikai labai aktyvūs jau nuo mažens, kiti mėgsta judėti ramiau. Tas skirtumas jaučiasi net kieme.
Kai kurie vaikai prie paspirtuko pripranta greičiau nei prie dviračio
Tėvai dažnai nustemba, kaip greitai vaikai įvaldo paspirtuką. Dalis mažųjų po kelių dienų jau moka stabdyti, apsisukti ir išlaikyti pusiausvyrą viena koja. Tam yra paprasta priežastis. Vaikas jaučiasi laisviau, nes gali bet kada pastatyti koją ant žemės. Dėl to atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi. Vaikų specialistai sako, kad judėjimas lauke labai stipriai keičia vaikų kasdienybę. Vaikai daugiau juda, mažiau sėdi prie ekranų, greičiau pavargsta fiziškai. Tėvai tą dažnai pajunta vakarais, kai vaikas lengviau užmiega.
Kodėl verta investuoti į geresnį modelį?
Pigiausi variantai dažnai atrodo patraukliai tik pirmą mėnesį. Vėliau pradeda girgždėti ratai, klibėti vairas arba sunkiau sukasi mechanizmai. Vaikai tokius pokyčius pajunta labai greitai. Kokybiškesni modeliai paprastai tarnauja ilgiau. Juos lengviau valdyti, jie rieda tyliau ir suteikia daugiau komforto. Tėvai dažnai pasako tą patį — geras paspirtukas tampa daiktu, kurį vaikas nori pasiimti į kiekvieną išėjimą į lauką. Ir tada nutinka paprastas dalykas. Vietoje prašymo įjungti filmuką vaikas pats atneša šalmą ir klausia, ar jau galima eiti į kiemą.