Vaikui, kuriam staiga prireikia namų, pirmiausia nereikia gražių kalbų. Jam reikia žmogaus, kuris atsakytų į skambutį, atvertų duris ir neišnyktų po pirmos sunkesnės dienos. Būtent apie tai Druskininkuose birželio 22-ąją kalbėjo Globos savaitės pradžia: apie buvimą šalia, kuris kartais yra svarbesnis už bet kokią didelę deklaraciją.
Renginys neatrodė kaip sausas oficialus minėjimas. Jį pradėjo jaunosios atlikėjos Deinoros Dailydaitės daina „Viskas bus gerai“, o salėje susirinkę žmonės buvo kviečiami ne tik klausytis, bet ir sustoti ties pačia žinute – vaikui labiausiai reikia meilės, saugumo ir suaugusiojo, kuris nepasitrauks tada, kai tampa sunku. Tokios akimirkos dažnai ir yra svarbiausios: jos ne tik pažymi datą kalendoriuje, bet ir padeda bendruomenei garsiai įvardyti tai, kas kasdien lieka nematoma.
Kodėl Druskininkuose ši tema skamba labai arti
Druskininkai yra miestas, kuriame daug kas matuojama ne vien skaičiais, o ryšiais. Čia žmogus dažnai žino, kas gyvena gretimoje gatvėje, kas dirba mokykloje, kas padeda šeimai, kai reikia papildomos rankos. Todėl globa šiame mieste skamba ne kaip tolima socialinė tema, o kaip labai vietinis klausimas: kas nutinka vaikui, kai gyvenimas staiga susisuka taip, kad jam reikia ne moralų, o pastovumo?
Renginyje Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown kalbėjo paprastai ir tiesiai. Ji dėkojo globėjams ir visiems specialistams, kurie kasdien prisideda prie vaikų gerovės, ir pabrėžė, kad laimingo bei saugaus vaiko augimui svarbi visos bendruomenės parama. Jos pasakyta frazė „Sakoma, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo“ čia skambėjo ne kaip šūkis, o kaip labai tikslus priminimas: globa nėra vieno žmogaus užduotis, net jei dažnai vienas žmogus ir tampa tuo ramybės tašku, kurio vaikui labiausiai reikia.
Tame pačiame sakinyje slypi ir dar viena mintis. Bendruomenė vaikui padeda ne tik tada, kai priima į savo namus. Ji padeda ir tuomet, kai nepraeina pro šalį, kai nori žinoti, kaip veikia globa, kai domisi pagalbos keliu, kai neleidžia pasimesti tiems, kurie jau ir taip gyvena įtampoje. Kartais didžiausia pagalba yra paprastas žmogiškas gestas – paklausti, ar nereikia pagalbos, arba tiesiog išklausyti, nebandant visko iš karto sutvarkyti savo patarimais.
Ką reiškia būti globėju už renginio salės ribų
Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Baranauskienė renginyje skyrė ypatingą padėką budintiems globotojams. Tai žmonės, kurie pirmieji atveria savo namų duris ir širdis vaikams, netikėtai atsidūrusiems sudėtingose gyvenimo situacijose. Skamba paprastai, bet iš tiesų čia slypi labai daug kasdienybės: naktiniai skambučiai, nežinomybė, atsakomybė, kantrybė ir gebėjimas vaikui suteikti ne tik lovą ar vakarienę, bet ir saugumo jausmą.
Žiūrint iš šalies, globa dažnai atrodo kaip institucijų ir dokumentų tema. Tačiau žmonėms, kurie tuo gyvena, tai yra labai konkretus darbas su gyvu vaiku, jo įpročiais, baimėmis ir pasitikėjimu. Kartais svarbiausia būna ne tai, ką pasakai pirmą dieną, o tai, kiek kartų grįžti į tą patį dialogą kitą rytą. Vaikai greitai supranta, ar suaugusysis yra tik trumpam, ar tikrai ketina likti.
Druskininkuose šis darbas nepaliekamas vien specialistų kabinetams. Globos centro specialistai laukia kiekvieną darbo dieną adresu Veisiejų g. 17, o norintys pasiteirauti gali skambinti telefonu +370 659 83 969. Kartais žmonėms reikia ne didelės kampanijos, o vieno skambučio ir aiškaus atsakymo į klausimą, nuo ko pradėti. Tokie kontaktai atrodo kuklūs, bet būtent jie dažnai nutiesia kelią nuo abejonės iki sprendimo.
Svarbu ir tai, kad apie globą verta kalbėti ne tik tada, kai šeimai jau ištinka krizė. Kuo daugiau žmonių žino, kaip veikia sistema, kas laukia norinčių globoti ir kur galima gauti pagalbą, tuo mažiau baimės lieka prieš pirmą žingsnį. O baimė dažnai yra didžiausia kliūtis ne todėl, kad žmogus nenori padėti, bet todėl, kad nežino, ar sugebės.
„Tobulas vaikas“ ir labai netobula, bet reikalinga tikrovė
Vienas jautriausių renginio momentų buvo simbolinės skulptūros „Tobulas vaikas“ atidengimas. Prie jo prisidėjo ne tik Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Baranauskienė, bet ir patys mažiausi šventės dalyviai. Kai nukrito audeklas, dengęs skulptūrą, žinutė buvo labai aiški: tobulų vaikų nėra. Kaip nėra ir tobulų suaugusiųjų.
Tai labai svarbi mintis, nes globa dažnai klaidingai įsivaizduojama kaip vieta, kurioje reikia būti idealiam. Tarsi globėjas turėtų viską mokėti iš anksto, niekada nesutrūkti, niekada nesuklysti ir visuomet turėti teisingą atsakymą. Realybėje geras globėjas pirmiausia yra ne tobulas žmogus, o žmogus, kuris išdrįsta būti pastovus. Vaikui daug svarbiau ne nepriekaištingumas, o prognozuojamas suaugusiojo elgesys: kad jis ateis, kad paaiškins, kad neišsigąs sunkesnės dienos.
Po skulptūros atidengimo renginį dar papuošė Augustės Gudavičiūtės pasirodymas, mintimis apie globą dalijosi Globėjų ambasadorė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė, o šokių kolektyvo „Danzare“, kuriam vadovauja Miglė Trakimavičienė, pasirodymas suteikė šventei gyvybės ir judesio. Tokie momentai primena, kad globa nėra vien problema, kurią reikia spręsti. Tai ir bendruomenės gebėjimas susibėgti aplink pačią jautriausią temą, nepasitelkiant tuščio formalumo.
Renginio pabaigoje skambėję padėkos žodžiai globėjams nebuvo tik mandagumas. Jie priminė, kad rūpestis vaikais yra kasdienis darbas, dažnai atliekamas tyliai ir be dėmesio. Būtent todėl tokios savaitės turi prasmę: jos leidžia pamatyti žmones, kurie paprastai lieka antrame plane, nors nuo jų priklauso labai daug.
Globos savaitė Druskininkuose vyks visą savaitę, tad šis startas yra ne vienkartinis šventinis akcentas, o kvietimas dar kartą pagalvoti, ką kiekvienas galime padaryti, kad vaikas augtų saugiau. Vieni galbūt taps globėjais, kiti prisidės savo darbu, treti tiesiog geriau supras, kodėl tokios istorijos yra svarbios. Tačiau visų šių kelių pradžia yra ta pati: pripažinti, kad vaikui nereikia tobulo pasaulio. Jam reikia žmonių, kurie nepabėgtų, kai gyvenimas pasidaro netobulas.