2026 m. liepos 5 d. paskelbtoje LRT publikacijoje E. Sabutis vėl atsidūrė teismo salėje, šį kartą dėl labai konkretaus skaičiaus: teisėsaugos teigimu, savivaldybei nepagrįstai galėjo būti išmokėta 3 tūkst. 100 eurų. Prokuroras Darius Valkavičius Kauno apylinkės teisme perskaitė kaltinamąjį aktą, o dabar Seimo nario pareigas einantis politikas kaltės nepripažino. Byla nėra vien apie kvitus. Ji rodo, kaip ilgai gali temptis „čekiukų“ istorijos ir kaip stipriai jos persikelia iš savivaldybės į nacionalinę politiką.
Ką teismas išgirdo pirmąją dieną
Pirmasis posėdis nupiešė gana aiškų vaizdą. STT duomenimis, 2019–2020 m., eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, E. Sabutis, kaip įtariama, suklastojo 18 tarybos nario išlaidų avanso apyskaitų. Jose, anot teisėsaugos, buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamai patirtas transporto ir telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla.
Tuo pat metu prokuratūra nurodė ir konkretesnę detalių grandinę. Buvo kalbama apie Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos bei dviejų privačių bendrovių kvitus, kuriais, teisėsaugos vertinimu, buvo bandoma pagrįsti avansu gautas išmokas. Už minėtas lėšas esą buvo įsigyti degalai, apmokėtos televizijos ir televizijos įrangos įsigijimo išsimokėtinai paslaugos. Kitas skaičius irgi nėra mažas: policijos ir prokuratūros versijoje kalbama apie 1,5 tonos kuro, kurią, kaip teigiama, jis galėjo būti išnaudojęs savo veikloje.
Sabutis teisme pasakė trumpai: „Šito dabar nekomentuosiu.“ Tą atsakymą galima suprasti kaip atsargumą, bet jis kartu ir primena, kad pirmame teismo etape tokiose bylose žodžiai dažnai sveria ne mažiau nei dokumentai. Politikas pareiškė, kad parodymus duos tik po visų liudytojų apklausos ir kai bus ištirti bylos įrodymai. Tai įprasta gynybos pozicija, tačiau ji parodo ir kitą dalyką: byla dar toli gražu nėra baigta.
Kodėl minimi būtent 3 100 eurų
Skaičius čia svarbus ne tik todėl, kad jis įspraudžia bylą į aiškią sumą. Jis svarbus todėl, kad savivaldos išlaidų kompensavimo mechanizmai turėtų veikti tiksliai ir skaidriai. Kai į ataskaitas patenka svetimi kvitai, o kompensacija išmokama už dokumentus, kurių teisėtumas kelia klausimų, dingsta pati sistemos prasmė. Todėl 3 100 eurų šioje istorijoje yra ne vien suma. Tai bandymas parodyti, kaip mažos sumos savivaldoje gali virsti dideliu politiniu ir teisiniu klausimu.
LRT publikacijoje minėta ir dar viena detalė: E. Sabutis, kaip skelbta anksčiau, specialiojo liudytojo statusą sužinojo tada, kai Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiume buvo svarstoma jo kandidatūra į premjero postą. Būtent tada jis, kaip pats sakė, atsitraukė iš kovos. Šis epizodas svarbus todėl, kad byla staiga tapo ne tik Jonavos savivaldybės ar tarybos nario dokumentų klausimu. Ji pateko į aukščiausio lygio politinių sprendimų lauką.
Dar viena detalė, kurią verta prisiminti: 2024 m. E. Sabutis tapo Seimo nariu, todėl Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo. Jis pats prašė sudaryti supaprastintą procedūrą ir nekurti laikinosios komisijos. Tokie žingsniai parodo, kad bylos eiga jau buvo peržengusi savivaldos ribas ir persikėlusi į nacionalinę politinę darbotvarkę.
Sutuoktinės darbovietė ir įtariamai svetimi kvitai
Bylos medžiagoje minimas ir Sabučio šeimos kontekstas. Viešai skelbtose deklaracijose nurodyta, kad jo sutuoktinė Rasa Sabutienė tuo laikotarpiu dirbo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje Akademijoje, Kėdainių rajone, darbų saugos specialiste. Tai nėra kaltinimas savaime, bet tai viena iš aplinkybių, kurią teisėsauga įtraukė į bendrą faktų grandinę.
Svarbu ir tai, kad pats politikas kaltės nepripažino. Tai reiškia, jog iki galutinio teismo sprendimo kalbama apie įtarimus ir kaltinimus, o ne apie nustatytą kaltę. Tokiose bylose būtent šis skirtumas yra esmė. Viešoje erdvėje labai lengva sumaišyti kaltinamąjį aktą su nuosprendžiu, tačiau teisme tai du skirtingi dalykai.
LRT tekste Sabutis taip pat buvo apibūdintas kaip anksčiau ministru dirbęs politikas, kuris kurį laiką laikytas galimu socialdemokratų kandidatu į premjerus. Tai tik dar labiau paaiškina, kodėl šios bylos šleifas toks ilgas. Viena yra savivaldybės išlaidų ataskaita. Visai kas kita – kai ta pati istorija ima kristi ant žmogaus, kurio vardas jau sukasi aukščiausios politikos ratuose.
Rugsėjo 30-oji dar ne pabaiga
Teisme buvo pasakyta ir tai, kad byloje yra 10 liudytojų, kurie bus kviečiami į posėdį rugsėjo 30 d. Į pirmąjį posėdį neatvyko ir savivaldybės atstovas, todėl teismas apie bylą jam dar kartą pranešė. Tai reiškia, kad procesas tik įsibėgėja, o viešas susidomėjimas greičiausiai neslūgs iki tol, kol bus išklausyti visi liudytojai ir įvertinti visi dokumentai.
Svarbu ir platesnis kontekstas. LRT publikacijoje priminta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai kovą nutraukė Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, konstatuodamas, kad jo veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tai nereiškia, kad visos panašios bylos baigiasi vienodai. Kiekviena jų priklauso nuo dokumentų, liudytojų, teismo vertinimo ir to, ar išlaidos buvo tikrai susijusios su tarybos nario veikla.
Štai kodėl ši byla svarbi ir paprastam skaitytojui. Ji primena, kad savivaldybės pinigai nėra abstrakti eilutė biudžete. Tai mokesčių mokėtojų lėšos, kurių panaudojimas turi būti aiškus iki paskutinio kvito. O kai kyla klausimas, ar kvitas buvo savas, ar svetimas, istorija jau seniai nebėra tik apie degalus. Ji tampa patikimumo testu visai politinei sistemai.
Dar viena priežastis, kodėl ši istorija neblėsta, yra pati bylos eiga. Kai politikai atsiduria teisme dėl išlaidų kompensacijų, visuomenė dažnai nori labai paprasto atsakymo: arba žmogus viską padarė teisingai, arba jis aiškiai sukčiavo. Tačiau teisinė realybė daug labiau niuansuota. Viena klaidingai užpildyta ataskaita, viena netiksliai pagrįsta kuro išlaidų eilutė ar vienas svetimas čekis dar nereiškia automatinio nuosprendžio, bet tokie dalykai priverčia teisėją ir visuomenę žiūrėti į visą elgesio modelį. Būtent todėl ši byla bus svarbi ne tik dėl Sabučio, bet ir dėl to, kaip Lietuvoje apskritai suprantamas politiko atsakomybės standartas.