Jeigu šiandien keleivis įlipa į seną dyzelinį autobusą ir nosimi pagauna pažįstamą variklio garsą, tai netrukus kai kuriose savivaldybėse toks vaizdas bus vis retesnis. Susisiekimo ministerija pranešė, kad Lietuvos viešojo transporto parkui atnaujinti jau skirta 22,8 mln. eurų, o už šias lėšas devyniose savivaldybėse keleivius pradės vežti 141 naujas autobusas. Iš jų 125 bus elektriniai, 16 — varomi vandeniliu. Skaičius neatrodo simbolinis: tai jau pakankamai rimtas žingsnis, kad miestų ir rajonų viešasis transportas po truputį keistų savo veidą.
Kur šie autobusai išriedės
Pagal ministerijos informaciją, nauji autobusai pakeis senas ir taršias viešojo transporto priemones Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Tauragėje, taip pat Jonavos, Mažeikių bei Kėdainių rajonų savivaldybėse. Kitaip tariant, šįkart kalbama ne tik apie didmiesčius. Naujesnis transportas pasieks ir regionus, kuriuose dažnai pirmiausia pajuntamas kiekvienas autobuso gedimas, vėlavimas ar trasos pokytis.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad tai dar ne pabaiga. Ministerija vertina ir kitų savivaldybių vežėjų paraiškas, todėl nauji, aplinkai draugiškesni autobusai gali atsirasti ne vien didžiuosiuose miestuose. Tokia žinutė keleiviams yra svarbi: viešasis transportas nebėra vien senų mašinų palaikymas, jis vis labiau tampa atnaujinimo ir technologinio pasirinkimo klausimu.
Vienas elektrinis ar vandenilinis autobusas, žinoma, savaime neišsprendžia visų kelionių problemų. Tačiau jis pakeičia triukšmo lygį, išmetamųjų dujų kiekį ir bendrą įspūdį stotelėje. Kai autobusai atvažiuoja tylesni ir švaresni, tai pajunta ne tik keleivis. Tą pajunta ir žmonės prie stotelių, ir vairuotojai, ir miestai, kuriuose oro kokybė jau seniai yra ne teorinė, o kasdienė tema.
Iš kur ateina pinigai
Finansavimas skiriamas iš Darnaus judumo fondo lėšų. Tai reiškia, kad kalbame apie suplanuotą ir ne vienos dienos biudžetinį sprendimą. DJF tarybai pritarus, į fondą pervestos 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų investicijos bus panaudotos viešojo transporto parkui atnaujinti. Kitaip sakant, čia susijungia europiniai pinigai ir labai žemiškas klausimas: kuo rytoj važiuos į darbą ar gydymo įstaigą žmogus, kuris neturi savo automobilio.
Ministerija jau anksčiau buvo numačiusi viešojo transporto parkui atnaujinti skirti 60 mln. eurų. Iš jų 50 mln. eurų numatyta vežėjams, sudariusiems keleivių vežimo sutartis su 18 savivaldybių, parengusių ir įgyvendinusių darnaus judumo miestuose planus. Dar 10 mln. eurų skiriama mažesnių ir šių planų dar neįgyvendinusių 42 savivaldybių vežėjams. Šie skaičiai rodo vieną dalyką: atnaujinimas vyksta dviem greičiais, bet kryptis ta pati.
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra šių metų pradžioje paskelbė tris kvietimus vežėjams teikti paraiškas dėl elektra arba vandeniliu varomų autobusų įsigijimo finansavimo. Pagal du kvietimus DJF finansavimas jau skirtas, o trečiojo kvietimo metu pateiktų paraiškų vertinimo rezultatus ir siūlymus dėl finansavimo CPVA Susisiekimo ministerijai planuoja pateikti iki rugpjūčio 21 d. Tai labai konkretus terminas, kuris leidžia suprasti, kad procesas nėra vien graži vizija — jis turi aiškią kalendoriaus pabaigą.
Ką tai keičia keleiviui
Iš pirmo žvilgsnio keleiviui rūpi tik du dalykai: ar autobusas atvažiuos laiku ir ar jame bus patogu. Tačiau naujas parkas reiškia daug daugiau. Elektriniai autobusai paprastai važiuoja tyliau, mažiau vibruoja ir neskleidžia tų įprastų išmetamųjų dujų kvapų, kuriuos žmonės priversti kęsti ilgesnėse kelionėse arba stotelėse prie judrių gatvių. Vandeniliniai autobusai į tą pačią kryptį žengia kitu techniniu keliu, bet keleivio akimis svarbiausia yra rezultatas — mažiau taršos ir modernesnė kelionė.
Ne mažiau svarbus ir signalas vežėjams bei savivaldybėms. Kai ministerija skiria lėšas naujam parkui, atsiranda ir spaudimas modernizuoti maršrutus, tvarkaraščius, įkrovimo ar aptarnavimo infrastruktūrą. Vien nupirkti transporto priemonę nepakanka; ją reikia įdarbinti taip, kad žmonės iš tiesų rinktųsi autobusą, o ne automobilį. Dėl to šie pirkimai tampa ir regioninės politikos, ir praktinės kasdienybės dalimi.
Nauji autobusai dar nereiškia, kad senieji tuoj pat išnyks iš visų gatvių. Tačiau rugsėjo ar spalio keleivis jau gali pamatyti skirtumą bent dalyje maršrutų, o savivaldybės, gavusios finansavimą, turės mažiau pasiteisinimų vilkinti atnaujinimą. Viešasis transportas Lietuvoje dažnai vertinamas pagal tai, ko jam trūksta. Šiandien atsiranda ir kita perspektyva: ką jis gali pasiūlyti, jei į jį pagaliau įdedama rimtesnė investicija.
Kodėl nauji autobusai svarbūs ne tik miestams
Viešasis transportas dažnai vertinamas per didmiesčių prizmę, tačiau tikras jo testas prasideda už miesto ribų. Rajonuose autobusai neretai yra vienintelė reali jungtis tarp namų, mokyklos, gydytojo kabineto ir darbo vietos. Kai technika sena, nukenčia ne tik komfortas. Kuo dažniau genda autobusai, tuo mažiau žmonės jais pasitiki, o kai pasitikėjimas krenta, krenta ir keleivių skaičius. Todėl naujas parkas regionams gali reikšti labai paprastą dalyką: daugiau stabilumo kasdienėms kelionėms.
Tuo pačiu tai ir politinis signalas savivaldybėms. Jei nori modernizuoti transportą, reikia ruoštis ne tik paraiškai, bet ir visai infrastruktūrai aplink ją. Autobusams reikės aptarnavimo, įkrovimo ar kitų techninių sprendimų, o keleiviams — tokio tvarkaraščio, kuris neatrodytų kaip kompromisas su atsitiktinumu. Rugpjūčio 21 d. laukiami trečiojo kvietimo rezultatai todėl svarbūs ne tik ministerijai, bet ir visiems, kurie seka, ar valstybės pažadai virsta realiai važiuojančiomis transporto priemonėmis.
Jei iki šiol viešasis transportas daug kam asocijavosi su senomis, triukšmingomis mašinomis, šiandien vaizdas pamažu keičiasi. 141 autobusas nėra visos sistemos revoliucija, bet tai jau rimtas parkų atnaujinimo etapas. O keleiviui dažniausiai reikia ne revoliucijos, o paprastesnio dalyko: kad ryte autobusas atvažiuotų, dieną važiuotų ramiai, o vakare žmogų parvežtų namo be papildomų nervų.