Raudono lygio pavojaus signalas Vilniuje: per valandą išpirko 200 išgyvenimo rinkinių, o bankomatai ištuštėjo trečdaliu

Pirmadienį po pietų jūsų telefonas sucypia aukščiausio — raudono — lygio pavojaus signalu. Ne pratybos. Ne klaida. Kol dairotės, kur padėjote pasą, ir bandote prisiminti, ar turite namuose bent dvi dienas būtinų vaistų, kaimynas jau beldžiasi su klausimu: „Tu turi konservų?“

Tokių akimirkų pastarosiomis savaitėmis patyrė ne vienas Vilniaus ar Utenos gyventojas. Į Lietuvos teritoriją atklydę keli nuo kurso nukreipti dronai nepadarė fizinės žalos, bet sukėlė tai, ko nepadarė jokia ankstesnė Vyriausybės rekomendacija — privertė žmones realiai susimąstyti apie pasirengimą.

Nuo pandemijos kruopų dar turim, bet išgyvenimo krepšio — ne visi

Prekybos centruose pirkėjų nuotaikos įvairios. Vieni prisipažįsta, kad turi konservų atsargų dar nuo pandemijos laikų ir nemato prasmės jų atnaujinti. „Paskui vištoms reikės atiduoti visas kruopas“, — juokiasi LRT kalbinta moteris. Kita pirkėja atšauna: „Tai seniai turim tokių konservų, dar kažko.“ Bet yra ir tokių, kurie į situaciją žiūri kitaip. „Tikrai reikia kažkiek, manau, ir grynųjų pinigų turėt. Ir tuos išlikimo krepšius pasiruošt, ir to paties vandens, kiek priklauso“, — sako vienas pašnekovas.

Skaičiai kalba patys už save. Viena elektroninė parduotuvė trečiadienį per valandą pardavė 200 išgyvenimo rinkinių — kai įprastai nuperkamas vienas ar du per dieną. Vienas iš bankų tą pačią dieną fiksavo trečdaliu išaugusį grynųjų pinigų išėmimą iš bankomatų Vilniuje. Tiesa, šis šuolis buvo labai trumpalaikis — kitur Lietuvoje išgryninimo apimtys nesikeitė.

Bankomatai, vaistai ir šuns ėdalas — ko žmonės nežino

Kai kurie pokalbiai prekybos centruose atskleidė spragas, apie kurias retai susimąstoma ramiuoju metu. Pasirodo, nemažai žmonių nežino, kuriam laikui užtektų jų kasdien vartojamų receptinių vaistų. Dar kiti susizgribo nepasirūpinę pakankama ėdalo atsarga naminiams gyvūnams.

„Nesidomiu tuo dalyku apie tuos karus, bet grynųjų pinigų turiu visada“, — sako LRT kalbintas vyras. Kitas pašnekovas blaiviai pastebi: „Nu, žinot, jeigu atsitiks ta bėda, tai ir tuos pinigus atsiėmęs, miške gi niekur nepanaudosi jų.“ Šis komentaras — ne cinizmas, o priminimas, kad pasirengimo prasmė slypi ne tik daiktuose, bet ir veiksmų plane.

Ką sako ekspertai: panika pavojingesnė už droną

Ekspertai ragina vengti kraštutinumų. Esą blogai tiek visiška panika, tiek demonstratyvus signalų ignoravimas. Ukrainiečių kasdienybė rodo, kad gyventi ir dirbti galima net tada, kai atakuojančių dronų — nuolat ir daug. O į Lietuvą atklydo vos keli, ir tie — sąmoningai kažkieno nukreipti nuo kurso.

„Jeigu skristų ten šimtai dronų, tada taip. Bet kai vienas kitas paklysta ir tai, kurio tikslas nėra Lietuva, tai nematau, kad reikėtų panikuoti. Aišku, nemalonu, nejauku. Bet reikia adekvačiai galvoti ir mąstyti“, — pabrėžia vienas prekybos centre LRT kalbintas vyras.

Vartotojų aljanso viceprezidentas savo ruožtu pataria: „Jeigu jums bus geriau nuo to, kad nusipirksit kilogramą kruopų, tai nueikit ir nusipirkit.“ Jo žodžiais, psichologinis saugumas yra toks pat svarbus kaip ir fizinis pasiruošimas — jei nedidelė atsarga namuose leidžia ramiau miegoti, tai jau savaime yra vertė.

Verslas pajuto stresą — šimtas parduotuvių užsidarė per kelias minutes

Pavojaus signalai tapo iššūkiu ir verslui. Vienas didžiųjų prekybos tinklų Vilniaus ir Utenos regionuose laikinai uždarė daugiau nei šimtą parduotuvių, cechų ir sandėlių. „Maximos“ atstovas spaudai Titas Atraškevičius pasakojo, kad organizuoti tokį uždarymą — sudėtinga logistinė operacija.

„Reikia organizuoti tą uždarymą, kartu informuoti klientus, nes pirkėjai tęsia apsipirkimo procesą. Ne visi gal supranta, kad reikia pasitraukti, reikia nebeapsipirkinėti tuo metu“, — komentuoja jis. Parduotuvė nėra priedanga, todėl darbuotojai turėjo įtikinti pirkėjus palikti patalpas — kai kurie to tiesiog nesuprato arba nenorėjo suprasti.

Ką iš tiesų verta turėti namuose

Nors nė vienas iš kalbintų pirkėjų nepuolė į kraštutinumus, ši savaitė tapo savotišku lakmuso popierėliu. Aiškėja, kad net ir tie, kurie save laiko pasiruošusiais, dažnai neturi elementaraus plano: kur yra dokumentai, kiek laiko užteks vaistų, ar šeima žino, kur rinktis, jei ryšys nutrūktų.

Kita vertus, ramybės nestokoja ir skeptikai. „Nieko, neimam į galvą kol kas. Todėl, kad viskas ramu, tvarkinga. Tik gaila, kad nematom niekada premjerės kalbant. Kur ji dingo. Ar ji atostogų išvažiavo? Kiti kažką kalba“, — dalijasi vienas pašnekovas, kurio žodžiuose atsispindi ne tik ramybė, bet ir tam tikras nusivylimas komunikacijos stygiumi iš valdžios pusės.

2026 metų gegužės įvykiai parodė, kad Lietuvos gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms — margas paveikslas. Vieni turi konservų nuo pandemijos, kiti ką tik nusipirko išgyvenimo krepšį. Tačiau bene svarbiausia išvada slypi ne kruopų kilogramuose, o tame, kad didžioji dalis žmonių susimąstė — o tai jau yra pirmas žingsnis.