Vasaros vakarais prie stalo lauke tai labai aiškiai matosi: vienus uodai suranda iškart, kiti sėdi beveik ramiai. Ilgai manyta, kad čia svarbiausia kraujo grupė ar „saldus kraujas“, bet naujesni tyrimai rodo daug sudėtingesnį vaizdą. Uodams svarbiausia tampa kvapų mišinys, kūno šiluma, iškvepiamas anglies dioksidas ir net keli visai kasdieniški įpročiai. Šis skirtumas matomas ne tik vakarais prie ežero ar sodyboje. Jis pasirodo ir laboratorijoje, kur tyrėjai bando suprasti, kodėl vienas žmogus tampa beveik magnetu, o kitas lieka beveik nepastebėtas.
Tyrėjai dabar kalba ne apie vieną triuką, o apie visą signalų grandinę. Uodas iš tolo pirmiausia pagauna žmogaus kvapą, vėliau prie jo prisideda kvėpavimas, o priartėjus – ir oda, šiluma bei drėgmė. Todėl dviem žmonėms sėdint tame pačiame kieme patirtis gali būti labai skirtinga: vienas dar tik užsipila arbatos, o kitam jau norisi mosuoti rankomis. Neretai ir pats žmogus to nesupranta, nes uodas pasirenka anksčiau, nei įkandimas tampa matomas.
Kvapas veikia anksčiau, nei pajunti įkandimą
LRT cituojamame tyrimo paaiškinime nurodoma, kad uodai žmogaus kvapą gali pajusti maždaug iš 10 metrų atstumo. Kuo arčiau jie priartėja, tuo labiau veikia kūno skleidžiama šiluma, drėgmė ir iškvėptas anglies dioksidas. Kitaip tariant, uodų požiūriu žmogus nėra vienas objektas. Tai keli vienu metu siunčiami signalai, kuriuos vabzdys skaito beveik kaip žemėlapį.
Tyrėjai taip pat pabrėžė, kad ne visi kvapai veikia vienodai. Mokslininkai identifikavo 27 junginius, kuriuos uodai gali užuosti iš didžiulio galimo kvapių medžiagų rinkinio. Iš viso laboratoriniame darbe jie siejo uodų pasirinkimą su 42 moterų dalyvavimu, o dalis stipriausiai patrauklių kvapų buvo siejama ir su nėštumu antrajame trimestre. Tai nėra smulkmena. Tai rodo, kad vabzdžiai reaguoja į labai konkrečius biologinius skirtumus, kurie žmogui iš šalies gali visai neatrodyti svarbūs.
Šita vieta ypač įdomi todėl, kad ji iškart atsako į klausimą, kodėl uodų magnetu gali tapti visai ne tie žmonės, kurių visi tikėtųsi. Ne ūgis, ne šukuosena ir net ne savijauta čia tampa pagrindiniu veiksniu. Pirmiausia veikia tai, ką išskiriate, kiek šilumos skleidžiate ir kaip jūsų kūnas tą vakarą kvėpuoja bei prakaituoja.
Alus, šiluma ir papildomas kvapų fonas
Dar vienas šio tyrimų lauko kampas – alkoholis. Įvairūs darbai rodo, kad išgėrus alaus žmogus uodams gali tapti patrauklesnis, nes padidėja kūno temperatūra, iškvepiamo anglies dioksido kiekis ir pakinta odos kvapas. Tai nėra moralinė pamoka apie vakarienę gamtoje. Tai tiesiog labai praktiškas biologinis efektas, kurį vabzdžiai matyt gerai jaučia.
Viename Burkina Faso atliktame standartizuotame tyrime savanoriai gėrė alų ir vėliau buvo lyginami su vandens gėrusiais dalyviais. Tyrėjai nustatė, kad alkoholį vartojusių žmonių kvapas Anopheles uodams buvo patrauklesnis. Kitas 2023 metais Nyderlanduose atliktas tyrimas su 465 savanoriais parodė panašią kryptį: alų vartoję žmonės uodams buvo 1,35 karto patrauklesni. Tokie skaičiai svarbūs todėl, kad parodo ne legendą, o tendenciją.
Tai nereiškia, kad vienas bokalas automatiškai pavers žmogų uodų taikiniu. Bet tai reiškia, kad kūnas po alkoholio iš tiesų siunčia kitokius signalus. O uodams to užtenka. Kai vakaras šiltas, oras ramus ir žmogaus kvapas sustiprėja, vabzdžiai gauna tikslesnį orientyrą. Todėl vieni žmonės po iškylos dar kalba apie žvaigždes, o kiti jau ieško tepalo nuo niežulio.
Kas griūva iš senų mitų
Šioje temoje ypač svarbu atskirti tyrimus nuo populiarių paprastinimų. Viena dažniausių istorijų yra ta, kad uodai neva renkasi tam tikrą kraujo grupę. Tačiau šiam teiginiui mokslinio pagrindo nerasta. Kitaip tariant, kraujo grupė skamba įtikinamai, nes yra lengva paaiškinimo schema, bet realybė pasirodo esanti daug labiau susijusi su chemija ir fiziologija.
Tai gera žinia visiems, kurie visada jaučiasi tarsi nusižymėti kaip „uodų mėgstamiausi“. Dažnai problema slypi ne tame, kas žmogus yra apskritai, o tame, kaip jo kūnas tą vakarą veikia. Vieną dieną labiau prakaituojate, kitą kartą daugiau kvėpuojate nuo fizinio krūvio, trečią – tiesiog esate karštesnėje aplinkoje. Visi šie veiksniai sudaro foną, kurį vabzdžiai labai greitai užfiksuoja.
Svarbu ir tai, kad nėštumo atvejis tyrime parodė ne mitą, o labai konkretų biologinį signalą. Moterų, kurias dažniausiai rinkosi uodai, grupėje buvo ir kelios nėščiosios antrajame trimestre. Tyrėjai tai siejo su medžiaga, susidarančia skaidantis odos riebalams, ir su labai nedideliu 1-okten-3-olio kiekio padidėjimu. Toks niuansas gali atrodyti menkas, bet būtent iš tokių smulkmenų susideda uodų pasirinkimas.
Ką žinoti prieš vakarą gamtoje
Praktinė šio tyrimo žinia nėra tokia, kad visi vasaros vakarai turi virsti chemijos egzaminu. Paprasčiau būtų pasakyti taip: jei vienus uodai puola nuolat, o kitus apeina, labai tikėtina, kad skirtumą kuria ne likimas, o kvapas ir kūno signalai.
Todėl žmonėms, kurie nuolat grįžta iš gamtos su didesniu įkandimų skaičiumi, verta į save žiūrėti ne kaip į „uodų magnetą“, o kaip į kūną, kurį vabzdžiai tiesiog lengviau aptinka. Tai gali priklausyti nuo prakaito sudėties, odos mikrobinio fono, kūno šilumos, iškvėpimo intensyvumo ar net to, ką gėrėte prieš išeidami į lauką. Kartais tą skirtumą sukuria net labai maži pokyčiai, kurių pats žmogus nepastebi.
Tokios žinios naudingos ir todėl, kad jos padeda atsisakyti klaidingų paaiškinimų. Kai žmonės remiasi kraujo grupe, jie dažnai nepastebi tikrųjų veiksnių. O tyrimai rodo, kad būtent jie turi daugiausia įtakos. Tai geras priminimas, kad vasaros problemos ne visada sprendžiamos liaudiškais mitais. Kartais pakanka suprasti, jog kūnas šį vakarą veikia truputį kitaip, ir tada jau aiškiau, kodėl vabzdžiai nusprendė jus susirasti pirmą.
Paprastai tariant, uodai nėra atsitiktiniai. Jie tik labai geri skaitytojai. Jie skaito kvapą, šilumą, kvėpavimą ir net alaus sukeltą pokytį. O tai reiškia, kad atsakymas į klausimą, kodėl vienus puola labiau nei kitus, slypi ne vien gamtoje, bet ir pačiame žmogaus kūne.