Jei žmogus daugybę metų gyvena nė neįtardamas, kad kraujyje nešioja hepatitą C, pirmas rimtas signalas dažnai ateina labai vėlai. Tuomet kalba jau sukasi ne apie vieną tyrimą ar receptą, o apie cirozę, kepenų vėžį ir organą, kurį gelbėti tampa kur kas sunkiau. Būtent todėl Lietuvos programa, per 46 mėnesius patikrinusi beveik 1,5 mln. žmonių, šiandien vertinama kaip vienas ryškiausių tokių projektų Vidurio ir Rytų Europoje.
Liepos 28-oji Lietuvai šiemet skamba garsiau
Pasaulinė hepatito diena, minima liepos 28-ąją, šiemet Lietuvai atnešė ne tik priminimą apie ligą, bet ir tarptautinį įvertinimą. LSMU profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys Limas Kupinskas gavo 2026 metų hepatito eliminacijos lyderio apdovanojimą. Jį skyrė Pasaulinė hepatito eliminacijos koalicija, įvertinusi ne vien jo asmeninį indėlį, bet ir visą komandą, kuri Lietuvoje pavertė hepatito C patikrą valstybės masto sprendimu.
Šis rezultatas neatsirado staiga. 2022-ųjų gegužę pradėta Nacionalinė hepatito C patikros ir eliminacijos programa tapo pirmąja tokio masto iniciatyva Vidurio ir Rytų Europoje. Joje dalyvavo gastroenterologai, infektologai, epidemiologai, šeimos gydytojai, o kartu ir Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa bei kiti partneriai. Tai svarbu todėl, kad hepatito C valdymas nėra vien gydytojo kabineto klausimas. Tam reikia sistemos, kuri surenka žmones, juos patikrina ir neleidžia pasimesti tarp siuntimų.
Skaičiai rodo ne ataskaitą, o realų pokytį
Per 46 programos įgyvendinimo mėnesius dėl hepatito C antikūnų ištirta beveik 1,5 mln. žmonių. Tai yra apie 85 proc. visos tikslinės 1945–1994 metais gimusių gyventojų populiacijos. Tokie skaičiai dažnai skamba sausai, bet šįkart jie reiškia labai aiškų dalyką: Lietuva pasiekė didžiulę grupę žmonių dar prieš ligai tyliai padarant žalą.
Svarbu ir tai, kad programa padėjo nustatyti tūkstančius iki tol nediagnozuotų hepatito C atvejų. Naujai diagnozuota ir sėkmingai išgydyta apie 9,5 tūkst. sergančių žmonių. Tai jau nebe statistinė eilutė, o tūkstančiai žmonių, kurie galėjo ilgai nežinoti, kodėl jų savijauta blogėja, o gydymas pradedamas tik tada, kai kepenys jau būna smarkiai pažeistos.
Prof. L. Kupinskas ir jo komanda kartoja paprastą mintį: ankstyva patikra leidžia ligą pagauti tada, kai gydymas dar duoda geriausią rezultatą. Hepatitas C būtent dėl to yra klastingas. Žmogus gali jaustis gana įprastai, o liga tuo pat metu ramiai stumti organizmą link cirozės ar kepenų vėžio. Nėra triukšmo, nėra staigaus lūžio, todėl ir patikra tampa vieninteliu būdu sužinoti tiesą laiku.
Kauno klinikų pavyzdys šį pokytį parodo labai aiškiai. Prieš dešimtmetį apie 40 proc. kepenų transplantacijų ten buvo susijusios su hepatitu C, o šiemet atlikta vienuolika transplantacijų ir nė viena nebuvo dėl šios priežasties. Tokie pokyčiai paprastai atsiranda tik tada, kai sistema veikia ne fragmentiškai, o nuosekliai.
Kur dingsta didžiausias laimėjimas
Didžiausias šios programos pasiekimas, ko gero, slypi ne vien atrastuose atvejuose, o tame, kas vyksta po pirmojo tyrimo. Prof. Kupinskas pabrėžia, kad svarbiausia žmones nuvesti iki tolesnio ištyrimo. Vien antikūnų radimas dar nereiškia, kad žmogus jau serga aktyvia infekcija. Reikia papildomų tyrimų, tik tada paaiškėja tikroji padėtis ir gydymo kelias.
Būtent ši vieta dažnai būna sunkiausia. Žmonės neretai atidėlioja vizitą, nes nejaučia jokių ryškių simptomų. Tačiau hepatito C atveju delsimas yra pavojingas. Kuo ilgiau laukiama, tuo didesnė tikimybė, kad liga įgaus komplikacijų formą. Todėl programos rezultatai taip vertinami ne tik dėl skaičių, bet ir dėl to, kad ji išmokė sistemą reaguoti anksčiau.
Per ketverius metus pasiekti rezultatai rodo ir kitą dalyką: kai valstybė, gydytojai ir laboratorijos dirba kartu, galima pasiekti daugiau nei atrodo iš pradžių. Penkiolikos minučių vizitas ir vienas kraujo tyrimas kartais reiškia daugiau nei ilgi metai gyvenimo nežinioje. Būtent tame ir slypi šios programos esmė.
Ką tai reiškia žmogui, kuris apie hepatitą negalvojo
Ši istorija svarbi ne tik gydytojams ar mokslininkams. Ji svarbi kiekvienam, kuris priklauso tikslinėms amžiaus grupėms arba ilgai atidėliojo profilaktinį pasitikrinimą. Jei žmogus gimęs 1945–1994 metais, tokia patikra nėra formalumas dėl formalumo. Tai proga sužinoti dalyką, kurį kūnas galėjo slėpti labai ilgai.
Lietuvos patirtis rodo, kad visuotinė patikra veikia tada, kai ji nėra palikta atsitiktinumui. Per 46 mėnesius buvo patikrinta beveik pusantro milijono gyventojų, nustatyti tūkstančiai atvejų, o apie 9,5 tūkst. žmonių jau gavo gydymą. Ir visa tai netrukus po liepos 28-osios skamba kaip labai praktiškas priminimas: liga, kuri tyliai juda, pralaimi tada, kai žmonės pasitikrina laiku.
Dar viena šios programos stiprybė – ji sujungė skirtingas grandis į vieną maršrutą. Šeimos gydytojas, laboratorija, specialistas ir gydymo įstaiga čia nėra atskiri pasauliai. Kai žmogus gauna teigiamą atsakymą ir žino, kur toliau kreiptis, jo kelias nebesibaigia prie laiško su rezultatu. Tai ypač svarbu tiems, kurie iki šiol manė, kad toks tyrimas skirtas tik pacientams, jau turintiems nusiskundimų. Iš tikrųjų būtent besimptomiai žmonės ir yra ta grupė, kuriai patikra labiausiai padeda.
Kitas dalykas – laikas. Hepatito C programa Lietuvoje įrodė, kad anksti pradėtas gydymas yra ne tik efektyvus, bet ir leidžia išvengti brangių komplikacijų vėliau. Viena iš priežasčių, kodėl tarptautinė koalicija atkreipė dėmesį į Lietuvą, ir yra ši: šalis ne tik deklaravo tikslus, bet juos matavo, sekė ir pasiekė. Kai tokia schema veikia, ji tampa pavyzdžiu ne tik specialistams, bet ir visiems, kurie galvoja, jog profilaktika yra tik formalumas.