Kai telefono ekrane pasirodo pažįstamas banko vardas arba žinutė su nuoroda į „siuntą“, daug kas dar spėja pagalvoti, kad čia tik eilinis administracinis formalumas. Tačiau 2023 m. kovo 23 d. Lietuvos policija priminė labai paprastą dalyką: būtent tokios akimirkos ir yra brangiausios, nes sukčiai šiandien dirba ne triukšmingai, o tyliai, skubindami ir apsimesdami tuo, kuo jiems patogiausia apsimesti.
Tą pačią žinią sustiprina ir 15min pranešimas apie paros sukčiavimus už daugiau nei 60 tūkst. eurų. Vieni skambučiai, vienas neatsargus prisijungimas, viena skubota nuoroda – ir pinigai iš sąskaitos dingsta greičiau, nei žmogus susivokia, kad kalbėjo ne su banku, o su apgaviku. Čia ir yra didžiausia šių schemų stiprybė: jos nėra sudėtingos, jos yra įtikinamos.
Kodėl sukčiai renkasi paprastus būdus
Lietuvos policijos apžvalgoje aiškiai matyti, kad sukčių veidas keičiasi kartu su technologijomis. Jeigu prieš kelerius metus pagrindinis įrankis buvo įtaigus telefoninis pokalbis, tai vėliau vis daugiau apgavysčių persikėlė į elektroninę erdvę. Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje 2020 m. užregistruota 168 sukčiavimo atvejai, 2021 m. – 324, o 2022 m. – 435. Tuo metu 60 procentų visų pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo jau buvo susiję su elektronine erdve.
Skaičiai svarbūs ne dėl gražios statistikos. Jie rodo, kad sukčiai nebesivargina laužyti durų – jiems užtenka žmogaus dėmesio, jo baimės ar noro viską sutvarkyti kuo greičiau. Kartais užtenka vieno sakinio apie užblokuotą sąskaitą, kartais – vienos nuorodos į tariamą kurjerį, kartais – tariamo pažįstamo balso, kuris kalba su lengvu skubos prieskoniu.
Kai balsas telefone skamba kaip oficialus
Policijos tekste aprašytas vienas atvejis labai gerai rodo schemos esmę. Liepos pradžioje 1935 metais gimusiai vilnietei paskambino nepažįstami rusiškai kalbėję asmenys. Jie prisistatė banko darbuotojais ir policijos pareigūnais, o moteris galiausiai neteko 31 tūkst. eurų. Kitas atvejis – 1960 metais gimęs vilnietis, kuris neteko 13,2 tūkst. eurų, tik šįkart sukčiai su juo kalbėjo lietuvių kalba.
Tai ir yra pavojingiausia dalis: kalba savaime nieko negarantuoja. Sukčius gali kalbėti rusiškai, lietuviškai, gali apsimesti skambinantis iš banko, iš policijos ar iš kurjerių tarnybos. Esmė ne jo balsas, o tai, ko jis prašo: paskubėti, nepasitikrinti, nesukti galvos, suvesti prisijungimus ar paspausti nuorodą.
Lietuvos policija savo pranešime labai tiesiai pasako, ką verta įsiminti: bankas niekada nesiunčia nuorodų ir neprašo atlikti veiksmų jas aktyvavus. Nei bankas, nei teisėsaugos institucijos SMS žinute, elektroniniu laišku ar telefonu niekada neprašo atskleisti interneto banko prisijungimų, „Smart-ID“ kodų ar mokėjimo kortelės duomenų. Jei žmogus nori prisijungti prie savo banko paskyros, adresą turi suvesti pats.
Tai paprasta taisyklė, bet būtent dėl to ji verta kartoti. Sukčiai dažniausiai prašo vieno iš dviejų dalykų: arba suteikti prieigą, arba priimti sprendimą vietoje. Abu variantai jiems naudingi. Abu – pavojingi.
Kada pirkimas internetu tampa spąstais
Policijos apžvalgoje aiškiai matyti ir kita schema – internetinė prekyba. Šiaulių apskrityje pernai nukentėjo 93 žmonės, pirkę prekių internetu. Dažniausiai pinigai iškeliaudavo už prekę, kurios pirkėjas taip ir nesulaukdavo. Tarp pavyzdžių – Pakruojo gyventojas, už teleskopinį krautuvą ir jo atgabenimą į Lietuvą pervedęs beveik 15 tūkst. eurų. Pirkinys taip ir nepasirodė, o pardavėjas dingo.
Čia sukčiai naudojasi labai žmogišku polinkiu: jei sandoris atrodo beveik užbaigtas, žmogus nori jį pabaigti kuo greičiau. Ypač kai mato gerą kainą, kai prekė atrodo riboto kiekio, kai pardavėjas spaudžia „nepraleisti progos“. Tada avansas, pilnas apmokėjimas ar suklastoto pavedimo kopija staiga atrodo beveik normalūs. Bet būtent šito ir laukia sukčiai.
Viename policijos aprašytame atvejyje sukčiai pirkėjai pardavėjui atsiuntė suklastotą pavedimo kopiją. Kitu atveju jie apsimetė, kad atsiskaitys per kurjerių tarnybą, ir nusiuntė nuorodą į svetainę su žinomu paslaugų teikėjo vardu. Paspaudus nuorodą žmogus turėjo suvesti elektroninės bankininkystės duomenis, o po to iš sąskaitos iškeliaudavo tūkstantinės sumos.
Tai svarbu ne tik tiems, kurie parduoda prekes. Šią schemą turi žinoti ir tie, kurie perka. Kai sandoris atrodo pernelyg sklandus, kai visa komunikacija vyksta tik per žinutes, kai norima kuo greičiau perkelti pokalbį į nuorodą ar mokėjimo formą, verta sustoti ir pasitikrinti. Vienas skambutis tikram pardavėjui dažnai kainuoja mažiau nei vienas skubotas pavedimas sukčiui.
Kiek kainuoja noras greitai praturtėti
Dar viena policijos tekste aprašyta grupė – investiciniai sukčiai. Devyniolika Šiaulių apskrities gyventojų pernai prarado dideles pinigų sumas, patikėję „investicijų brokeriais“, kurie žadėjo didelę grąžą. Kai kuriais atvejais skambučiai ar žinutės ateidavo iš užsienietiškų numerių, per „Viber“ ar „WhatsApp“. Žmogui įteigiama, kad investavimas saugus, patikimas ir labai pelningas, bet bandant išsigryninti pelną ryšys su platforma nutrūksta.
Ši schema paprastai veikia todėl, kad ji remiasi viltimi. Jei žmogui pasiūloma greita grąža, maža pradinė suma ir gražiai sutvarkyta platforma, kritinis mąstymas atslūgsta. Policija čia siūlo paprastą priešnuodį: netikėti tūkstantine nedidelės investicijos grąža. Jei pažadas atrodo per geras, kad būtų tikras, dažniausiai taip ir yra.
Prie šių schemų dar reikia pridėti romantinį sukčiavimą. Lietuvos policijos pranešime nurodoma, kad sukčiai socialiniuose tinkluose ar elektroniniu paštu užmezga ryšį su pažinčių ieškančiomis moterimis, imituoja romantišką bendravimą, prisistato karininkais ar turtingais užsieniečiais ir galiausiai išvilioja pinigus. Pasitikėjimas čia tampa valiuta. Kuo ilgiau bendravimas tęsiasi, tuo sunkiau žmogui patikėti, kad viskas buvo tik apgaulė.
Ką padaryti, kad nuostolis neaugtų
Lietuvos policijos pranešime yra ir labai praktiška taisyklė įmonėms bei buhalteriams: jei sandorio šalies sąskaita kurį laiką buvo viena, o staiga pasikeitė, pervedimą reikia tikrinti telefonu su tikru partneriu. Tai ypač svarbu ten, kur vienas nepatikrintas laiškas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų.
Tas pats principas tinka ir paprastam žmogui. Jei skambina tariamas banko darbuotojas, padėkite ragelį ir prisijunkite patys. Jei atėjo žinutė apie siuntą ir prašoma sumokėti simbolinę sumą, pasitikrinkite siuntos numerį tiesiogiai paslaugos svetainėje. Jei pirkėjas ar pardavėjas skuba į nuorodą, sustokite. Jei siūloma fantastiška investicija, pirmiausia pasitarkite su žmogumi, kuris nieko nepardavinėja jums telefonu.
2023 m. kovo 23 d. paskelbta policijos apžvalga nėra tik apie vieną miestą ar vieną teritoriją. Ji apie labai lietuvišką, labai kasdienišką situaciją: sukčiai veikia ten, kur žmonės mažiausiai nori gaišti laiką. Būtent todėl jų schema tokia stipri. Jie parduoda skubą, apsimeta autoritetu ir tikisi, kad žmogus pasielgs automatiškai.
O geriausias atsakas į tai dažniausiai yra toks pat paprastas, kaip ir jų triukai: sustoti, nepaspausti ir pasitikrinti.