Liepos pradžioje Palangoje vienas skaičius pasako beveik viską: apie 180 įmonių dar ieško daugiau kaip 200 darbuotojų, o 50 darbdavių vasarai vis dar nėra sukomplektavę komandų. Tai nėra vien kurorto kaprizas. Tai yra kasmetis Lietuvos vasaros sezonų galvosūkis, kuris šiemet užgriuvo dar anksčiau, nes verslas skelbimus pradėjo leisti jau sausį.
Kurortas vasarai ruošiasi gerokai anksčiau nei poilsiautojai
Palanga vasarą gyvena kitu ritmu. Kambariai pildosi greičiau, restoranų terasos dirba ilgiau, SPA centrai kelia kainas ir didina paslaugų apimtį, o poilsiautojų srautai užsuka tokį tempą, kuriam reikia ne vien gražių staliukų ar naujų meniu. Reikia žmonių, kurie priimtų užsakymus, ruoštų kambarius, dirbtų virtuvėje, tvarkytų sales, aptarnautų svečius ir nenuvargtų po pirmos karštesnės savaitės.
Čia slypi ir kurorto paradoksas: kuo labiau jis patinka poilsiautojams, tuo sunkiau jį aptarnauti. Naujas viešbutis, papildoma terasa ar didesnė SPA erdvė iš pažiūros reiškia augimą, bet kartu ir naują pamainą, naujus grafikus, naujus mokymus. Darbo vietos atsiranda greičiau, nei spėjama jas užpildyti. Todėl verslas vasarai pradeda ruoštis ne tada, kai ima veikti gelbėtojai paplūdimyje, o dar tada, kai už lango žiema ir atrodo, kad sezonas dar labai toli. Sausis šiuo požiūriu tampa ne kalendoriaus pradžia, o tikru kurorto darbo plano startu.
Jaunimo vaidmuo čia dviprasmis, bet labai svarbus. Moksleiviai ir studentai nori užsidirbti, susipažinti su darbo ritmu, išbandyti save, tačiau jie ateina tada, kai jau reikia nebe planuoti, o gesinti spragas. Viena savaitė apmokymų kurortiniame versle gali skambėti kaip smulkmena, bet per tą savaitę svečias jau nori aptarnavimo, o virtuvei jau reikia pilno ritmo. Dėl to ir gaunasi keistas vasaros vaizdas: vienoje pusėje gražiai iškabinti skelbimai, kitoje – realybė, kur žmonių vis dar trūksta.
Tautiūtės pastebėjimas apie mažinamas darbo valandas ir neužpildytas terasas yra ypač svarbus. Svečias gali matyti tik rezultatą, tačiau verslo kasdienybėje tai reiškia labai konkrečius sprendimus: kas šiandien lieka po pamainos, kuri salė užsidaro anksčiau, kuriuo metu virtuvė sustoja priimti naujus užsakymus. Tokie kompromisai kurorte retai daromi iš patogumo. Dažniausiai jie daromi tam, kad išvis pavyktų išlaikyti paslaugų lygį ir neišbarstyti to, dėl ko žmonės ir atvažiavo.
Ši istorija svarbi ir Druskininkams, ir Birštonui, ir bet kuriam miestui, kuris gyvena iš vasaros šurmulio. Kurorto grožis matomas fasaduose ir terasose, bet jo trapumas slypi darbuotojų grafikuose. Jei jų nėra, nepadeda nei gražus vaizdas, nei geras oras. O jei jų pakanka, net ir didžiausias vasaros srautas atrodo lengvas.
Poilsiautojui tai gera priminimas, kad už kiekvienos atidarytos terasos stovi žmonės, kurie pradėjo ruoštis gerokai anksčiau nei atvyko pirmasis svečias. O verslui tai priminimas, kad sėkmė vasarą matuojama ne tik užimtumu, bet ir tuo, ar pavyko tą užimtumą aptarnauti be perdegimo.
Būtent čia ir prasideda problema. LRT cituojama Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Tautiūtė sako, kad kurortas kiekvienais metais tampa populiaresnis tiek Lietuvoje, tiek Europoje, todėl verslui nuolat reikia vis daugiau darbo jėgos. Augantis svečių skaičius nereiškia, kad darbo vietos užsipildo savaime. Atvirkščiai – kuo daugiau atsidaro naujų maitinimo įstaigų, kuo labiau atnaujinami SPA centrai ir plečiamos apgyvendinimo vietos, tuo aiškiau matyti, kad kurorto sėkmė remiasi į žmonių trūkumą.
Tai matoma ir skaičiuose. Kai vienu metu daugiau kaip 180 įmonių ieško dar daugiau kaip 200 darbuotojų, kalbame ne apie vieną ar kitą prastą savaitę. Kalbame apie visą sezoninę sistemą, kuri veikia tik tada, kai pavyksta laiku surinkti komandą.
Sausio mėnesio skelbimai tapo nauja norma
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad vasaros darbų paieška prasideda sausį. Tačiau kurorto verslas jau seniai gyvena į priekį. Pernai daliai darbdavių nepavyko surinkti visų reikalingų žmonių, todėl šiemet jie ėmė skelbimus leisti gerokai anksčiau. Tai ženklas, kad sezonas nebeprasideda nuo birželio. Jis prasideda nuo planavimo žiemą.
Laura Tautiūtė sako, kad restoranų sektoriuje darbuotojų trūksta visus metus, o vasarą problema tik paaštrėja. Tai svarbu ne vien didelėms įmonėms. Kai trūksta darbuotojų, verslas pradeda mažinti darbo laiką, neužpildo viso ploto, kartais net uždaro dalį terasos. Iš išorės tai atrodo kaip atsargumas. Iš vidaus – kaip bandymas nenusukti kokybės į apačią, kai rankų tiesiog nepakanka.
Yra ir dar vienas niuansas, kurį mato kiekvienas sezoninio verslo vadovas: jaunimas noriai dirba, bet ateina vėliau. Daugelis moksleivių gali pradėti tik įpusėjus sezonui, nes iki birželio vidurio mokosi, laiko egzaminus, o juos dar reikia apmokyti. O tam reikia laiko. Bent savaitės. Kartais ir daugiau, jei vieta judri, reikalauja tempo ir neleidžia mokytis darbo vietoje per skubą.
Kodėl šis trūkumas jaučiasi ir svečiui, ir verslui
Poilsiautojui darbuotojų trūkumas dažnai matomas per smulkmenas. Uždelstas padavėjo žingsnis, trumpiau dirbanti virtuvė, ankščiau uždaroma terasa, nebepriimami užsakymai vakare. Visa tai atrodo lyg atsitiktinis nepatogumas, bet kurorto žmogui tai reiškia labai paprastą dalyką: jei vasara trumpa, kiekviena nedirbanti diena kainuoja labai brangiai.
Verslas tą supranta labai gerai. Tautiūtė sako, kad pasirinkimo dažnai nėra – reikia laviruoti, kad būtų išlaikyta kokybė ir svečias liktų patenkintas. Tai nėra gera žinia nei darbdaviui, nei darbuotojui. Darbdaviui, nes jis verčiamas skaičiuoti kiekvieną pamainą kaip strateginį žingsnį. Darbuotojui, nes jam tenka įsilieti į įtemptą ritmą beveik iš karto, o ne ramiai įsivažiuoti.
Tačiau ši istorija svarbi ir platesniam regionui. Palanga čia tėra geriausiai matomas pavyzdys. Kiekvienas Lietuvos kurortas, kuriame vasarą padaugėja svečių, anksčiau ar vėliau susiduria su tuo pačiu klausimu: kas aptarnaus augantį srautą? Druskininkuose, Birštone ar kituose kurortiniuose miestuose atsakymas paprastai tas pats – ne pastatai, o žmonės laiko visą sistemą ant savo pečių.
Todėl sausio skelbimai, trumpesnės darbo valandos ir studentų įsiliejimas sezono viduryje nėra smulkmena. Tai yra nematomas kurorto mechanizmas. Jei jis stringa, poilsiautojas tai pajunta pirmas. Jei jis veikia, niekas net nepastebi, kiek daug pastangų reikia tam, kad vasaros miestas atrodytų lengvas ir tvarkingas.