Rožinė sriuba, kuri uždirbo 10 mln. eurų: Vilniaus šaltibarščių festivalis tapo tarptautiniu reiškiniu

Kai prieš ketverius metus „Go Vilnius" pirmąkart pakvietė miestą į šaltibarščių šventę, mažai kas tikėjosi, kad rožinė sriuba taps tarptautiniu reiškiniu. Tuomet į renginį atėjo 15 tūkstančių žmonių — garbingas skaičius pirmam kartui, bet toli gražu ne tas, kurį šiandien skelbia organizatoriai. Šiemet, birželio pradžioje, „Vilnius Pink Soup Fest" per tris dienas sutraukė 176,65 tūkst. lankytojų. Daugiau nei dešimt kartų daugiau nei pradžioje.

Bet svarbiau už lankytojų skaičių yra tai, kuo ši šventė tapo. „Galima drąsiai sakyti, kad prieš keletą metų kaip žaisminga miesto iniciatyva prasidėjęs festivalis šiandien yra tapęs tikru tarptautiniu reiškiniu", — sako „Go Vilnius" vadovė Dovilė Aleksandravičienė. Ir skaičiai tik patvirtina jos žodžius.

Ne tik šaltibarščiai — ekonominis variklis

Pirminiais organizatorių duomenimis, per tris festivalio dienas sukurta bendra ekonominė vertė gali siekti apie 10 mln. eurų. Tai suma, kuri jau prilygsta didelių tarptautinių konferencijų ar sporto renginių poveikiui miestui. Viešbučiai, restoranai, taksi, kavinės, barai — visi jautė tas tris dienas, kai rožinė spalva užliejo sostinės gatves.

Viešbučių užimtumas festivalio savaitgalį, anot vietos verslininkų, siekė 95–100 proc., o kai kuriose centrinėse kavinėse prie Tymo turgaus ir Pilies gatvės šaltibarščių porcijų buvo parduota trigubai daugiau nei įprastą birželio šeštadienį. Tai nėra tik dideli skaičiai ataskaitose — tai baristai, kurie dirbo be pertraukos, ir viešbučių registratūros, kurios neturėjo laisvų kambarių.

„Šiemet sulaukėme rekordinio lankytojų skaičiaus, didžiulio užsienio žiniasklaidos dėmesio ir dar kartą įsitikinome, kad šaltibarščiai gali būti puikia priežastimi atrasti Vilnių", — priduria Aleksandravičienė.

Užsienio svečiai šiemet sudarė įspūdingą dalį auditorijos. Iš 176,65 tūkst. lankytojų 33,8 tūkst. atvyko iš kitų šalių — Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, JAV, Nyderlandų. Šis skaičius kone dvigubai viršijo praėjusių metų rezultatą. Tai reiškia ne tik kad šventė plečiasi, bet ir kad ji tampa ryškia Vilniaus identiteto dalimi tarptautinėje arenoje.

Nuo vietinės iniciatyvos iki tarptautinio prekės ženklo

Prisiminkime 2023 metus. Pirmasis „Pink Soup Fest" buvo iš esmės eksperimentas — ar lietuviai ir miesto svečiai norės susirinkti į centrą valgyti šaltibarščių. Paaiškėjo, kad nori, ir dar kaip. Antrais metais skaičiai šoktelėjo, trečiais — festivalis jau traukė dešimtis tūkstančių. O dabar, ketvirtaisiais, jis virto tuo, ką miesto rinkodaros specialistai vadina „signature event" — įvykiu, pagal kurį miestą atpažįsta.

Palyginti su daugeliu kitų Europos miestų festivalių, „Pink Soup Fest" augimo trajektorija yra išskirtinė. Ne kiekvienas maisto festivalis gali pasigirti 10 kartų didesne auditorija per ketverius metus. Ir ne kiekvienas sugeba pritraukti tiek užsienio svečių, kad ekonominis poveikis matuojamas milijonais.

Užsienio žiniasklaidos susidomėjimas taip pat išaugo. BBC, CNN, „The Guardian" ir kiti tarptautiniai leidiniai jau rašė apie tai, kaip viena rožinė sriuba tapo viso miesto ambasadoriumi. Ir tai neatsitiktinai — šaltibarščiai yra vizualiai įspūdingas patiekalas, kuris puikiai atrodo „Instagram" nuotraukose, o tai šiandien yra toks pat svarbus rinkodaros įrankis kaip ir tradicinė reklama.

Ką tai reiškia Lietuvos regionams

Nors festivalis koncentruojasi Vilniuje, jo sėkmė siunčia signalą ir kitiems Lietuvos miestams. Druskininkai, turintys stiprią kurorto infrastruktūrą ir visus metus veikiančius SPA centrus, jau seniai įrodė, kad geba pritraukti lankytojus. Tačiau tokios teminės šventės kaip „Pink Soup Fest" rodo kelią — kaip vienas stiprus, autentiškas produktas gali virsti masiniu traukos objektu.

Birštonas turi mineralinį vandenį, Anykščiai — vyną ir siauruką, Nida — kopas. Bet Druskininkai turi kone viską: vandenį, purvą, miškus, SPA tradiciją, kuri tęsiasi daugiau nei šimtą metų, ir infrastruktūrą, kuri jau dabar gali priimti dešimtis tūkstančių lankytojų vienu metu. Klausimas ne tas, ar Druskininkai galėtų turėti savo „Pink Soup Fest" ekvivalentą — klausimas, kas juo galėtų būti.

Kai Vilniaus šaltibarščiai generuoja 10 mln. eurų vertę, kyla natūrali mintis — koks galėtų būti Druskininkų mineralinio vandens ar gydomojo purvo festivalio potencialas? Ar kurortas turi savo „rožinę sriubą", kurią galėtų paversti tarptautiniu įvykiu? Tai nebėra tik hipotetinis klausimas — po „Pink Soup Fest" sėkmės jis tapo visiškai realiu verslo ir turizmo plėtros svarstymu.

Kas toliau

Organizatoriai neketina sustoti. „Vilnius Pink Soup Fest" jau seniai nebėra tik smagus vienos dienos renginys — jis virto stipriu miesto tradicijos ženklu, rimtu ekonominiu impulsu sostinės verslams ir puikiu turizmo varikliu", — apibendrina „Go Vilnius" vadovė.

Jei augimo tempai išliks tokie patys, kitais metais festivalis gali peržengti 200 tūkst. lankytojų ribą. O tai jau lygmuo, kuriame Vilnius konkuruoja ne tik su regiono sostinėmis, bet su žinomais Europos maisto festivaliais. Rožinė sriuba, pasirodo, turi ambicijų.