Jei prieš savaitę įsijungėte elektrinį šildytuvą, skalbimo mašiną ir orkaitę vienu metu, sąskaitos augimo galėjote ir nepajusti. Ir ne todėl, kad sunaudojote mažiau — tiesiog elektra atpigo dar septyniais procentais. Ne pirmą savaitę iš eilės.
Gegužės pabaigoje Lietuvos energetikos rinka juda aiškia kryptimi, kurios nebuvo galima prognozuoti dar prieš porą metų: saulės elektrinės traukia kainą žemyn, vartojimas nors ir simboliškai, bet mažėja, o naftos rinkose taip pat nebeliko to įtampos, kuri buvo juntama žiemą. Šiomis dienomis tai jaučia ne tik didieji pramonės žaidėjai, bet ir paprasti namų ūkiai, kuriems kiekvienas sutaupytas euras prieš vasarą yra svarbus.
Kainų kritimas palietė ne tik elektrą
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) gegužės 18–24 dienų apžvalga rodo, kad pigimo tendencija per savaitę palietė tris pozicijas: elektrą, naftą ir biokurą. Tai reta sinchronizacija, kai pigimas vyksta keliuose sektoriuose vienu metu, ir kiekvienam vartotojui tai reiškia skirtingus dalykus.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje nukrito nuo 96,5 iki 89,6 euro už megavatvalandę (MWh). Tai reiškia, kad per mėnesį elektra atpigo maždaug tiek, kiek vidutinis namų ūkis sumoka už du mėnesius elektros. Nedaug, bet kai skaičiuoji metus į priekį — susidaro.
Agentūros teigimu, didmeninės kainos vidurkio mažėjimą lėmė du pagrindiniai veiksniai. Pirma — mažesnis elektros vartojimas šalyje. Gegužės 18–24 dienomis jis sumažėjo 0,4 procento, iki 215 gigavatvalandžių (GWh). Antra — saulės elektrinės, kurios dirbo stipriau nei ankstesnę savaitę. Jų generacija ūgtelėjo daugiau nei 6 procentais ir pasiekė 73,33 GWh — tai yra daugiausia pagamintos elektros per savaitę iš vieno šaltinio.
Saulė lenkia vėją
Įdomus posūkis: vėjo jėgainės, kurios iki šiol buvo laikomos pigios elektros flagmanu, šią savaitę generavo mažiau. Jų gamyba krito 13,2 procento, iki 73,28 GWh. Tai reiškia, kad saulė pagamino daugiau nei vėjas — skirtumas nedidelis, bet simbolinis. Prieš penkerius metus toks scenarijus būtų skambėjęs kaip fantastika, tačiau 2026-ųjų gegužę tai jau yra kasdienybė.
„Kai saulėtos dienos sutampa su mažesniu pramoniniu vartojimu, kaina natūraliai traukiasi. O gegužė šiemet tam buvo ideali — ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje", — apie tendencijas kalbėjo energetikos rinkos stebėtojai, su kuriais susisiekė LEA analitikai.
Šiluminės elektrinės taip pat traukėsi — jų generacija sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Vienintelės, kurios didino apsukas, buvo hidroelektrinės: plius 9,5 procento, iki 17,7 GWh. Vandens jėgainėms pavasaris visada yra stiprus sezonas, kai sniego tirpsmo vanduo užpildo upes, o hidroelektrinės gali dirbti pilnu pajėgumu be papildomų sąnaudų.
Bendrai paėmus, šalyje per savaitę buvo pagaminta 189,5 GWh elektros. Tai penkiais procentais mažiau nei ankstesnę savaitę, tačiau beveik dešimtadaliu daugiau nei pernai tą pačią savaitę, kai generacija siekė 173,3 GWh.
„Pernai vietoje pasigaminome apie 84 procentus to, ką suvartojome. Dabar ta proporcija geresnė", — pastebėjo LEA atstovai. Kiek tiksliai — priklausys nuo gegužės pabaigos duomenų, tačiau kryptis aiški: Lietuva vis mažiau priklausoma nuo importuojamos elektros.
Degalinėse — skirtingos kryptys
Kol elektra pigo, degalų kainos šalies degalinėse judėjo skirtingomis kryptimis.
Dyzelinas atpigo puse procento ir dabar vidutiniškai kainuoja 1,95 euro už litrą. Benzinas, atvirkščiai, pabrango puse procento — iki 1,84 euro. Suskystintos naftos dujos (SND) krito beveik dviem procentais, iki 88 centų už litrą.
Vairuotojams, važinėjantiems dyzeliu, savaitė buvo švelniai palanki — litras dyzelino dabar kainuoja 1,95 euro, o tai yra mažiau nei vidutinė kaina šių metų pirmąjį ketvirtį. Tiems, kurie pila benziną — mažiau palanku, nors skirtumas kol kas simbolinis. Vieno kuro bako kainų skirtumas tarp benzino ir dyzelino šiuo metu yra apie 5–6 eurus.
Kas vyksta naftos rinkose
Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 106,9 JAV dolerio už barelį (bbl) — tai 1,9 procento mažiau nei prieš savaitę buvę 109 USD/bbl.
Agentūra skelbia, kad analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, artimiausiais metais jų kainos bus 2–5 USD/bbl mažesnės, nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Tai nėra masinis kritimas, tačiau tendencija — žemyn. Naftos rinkos šiuo metu reaguoja į kelis veiksnius: lėtėjantį Kinijos ekonomikos augimą, JAV ir Irano derybų eigą bei OPEC+ sprendimus dėl gavybos apimčių.
Prognozuojama, kad naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti gana plačiame 75–105 USD/bbl intervale.
Dujos pabrango, bet prognozės raminančios
Ne viskas krypo pigimo linkme. Gamtinės dujos per savaitę pabrango 2,8 procento. Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF siekė 47,1 Eur/MWh.
Tačiau LEA nurodo, kad artimiausiu laikotarpiu dujų kainos gali būti iki 5 Eur/MWh mažesnės nei manyta prieš savaitę. „Esant minimalioms JAV ir Irano taikos derybų viltims, pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos prognozuojamos mažesnės", — teigiama agentūros pranešime.
Kol kas Inčukalnio dujų saugykla Latvijoje užpildyta apie 30,86 procento, o Europos saugyklos — apie 37,83 procento. Tai normalus užpildymo lygis pavasario pabaigai, nors ir ne rekordinis. Aptariamu laikotarpiu per Klaipėdos SGD terminalą rinkai buvo patiekta 435,6 GWh gamtinių dujų, o Lietuvoje suvartota 175,2 GWh — 2,52 procento mažiau nei ankstesnę savaitę.
Biokuras tęsia pigimo ciklą
Pietų Lietuvos gyventojams, kurie šildosi biokuru, savaitė buvo geresnė. Biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 4,53 procento ir siekė 22,12 Eur/MWh. Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras kainavo 16,25 Eur/MWh — tad, nors atpigo, iki praeitų metų lygio dar toli.
Vis dėlto kryptis aiški: šiltėjant orams ir mažėjant paklausai, biokuras pinga antrą savaitę iš eilės. Jei tendencija išsilaikys, liepą galime pasiekti lygį, kuris buvo įprastas praėjusią vasarą.
Ką tai reiškia paprastam žmogui
Vidutiniam namų ūkiui, kuris per mėnesį suvartoja apie 150–200 kWh elektros, savaitinis 7 procentų kainos kritimas didmeninėje rinkoje nereiškia, kad sąskaita rytoj sumažės ta pačia proporcija. Didmeninė kaina yra tik dalis galutinio tarifo — prie jo prisideda perdavimo, skirstymo mokesčiai ir viešuosius interesus atitinkančios paslaugos.
Tačiau stabiliai mažėjanti didmeninė kaina mėnesio ar ketvirčio perspektyvoje reiškia, kad tiekėjai turės pagrindą peržiūrėti siūlomus planus. O konkurencija tarp nepriklausomų tiekėjų šiuo metu yra tokia, kad kainų skirtumai pasidaro matomi gana greitai — kartais jau per kelias savaites.
Tad jei jūsų elektros tiekimo sutartis artėja prie fiksuoto laikotarpio pabaigos, gegužės pabaiga gali būti geras laikas pasižiūrėti, ką siūlo konkurentai.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar elektros kainos mažėjimas 7 proc. reiškia, kad ir mano sąskaita sumažės tiek pat?
- Ne. Didmeninė kaina sudaro tik dalį galutinio tarifo. Prie jo pridedami perdavimo, skirstymo ir kiti mokesčiai. Visgi ilgesniu laikotarpiu mažėjanti didmeninė kaina daro spaudimą tiekėjams siūlyti mažesnius tarifus.
- Kodėl benzinas brango, o dyzelinas pigo?
- Benzino ir dyzelino kainas degalinėse lemia ne tik naftos kaina, bet ir skirtingos paklausos tendencijos, sezoniškumas bei logistikos kaštai. Gegužės pabaigoje benzino paklausa tradiciškai didesnė, todėl kaina gali kilti net ir pingant naftai.
- Ar saulės elektrinių augimas tęsis visą vasarą?
- Taip, saulės generacija pasieks piką birželį–liepą. Tačiau vasarą gali augti ir vartojimas dėl kondicionierių. Kainų mažėjimas priklausys nuo to, ar saulės pagaminamas perteklius viršys išaugusį vartojimą.