Prieš mėnesį vairuotojai dar tikėjosi, kad kainų kilimas laikinas. Dabar, gegužės 27-osios rytą, degalinių švieslentės rodo kitą vaizdą: benzinas ir dyzelinas per parą atpigo pusantro procento — ir tai jau ne pirmas kritimas per pastarąsias savaites.
Ką sako skaičiai
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) trečiadienio ryto duomenimis, vidutinė benzino kaina degalinėse sudarė 1,85 euro už litrą — 1,5 proc. mažiau nei antradienį, kai litras kainavo 1,88 euro. Dyzelino vidurkis krito taip pat pastebimai: nuo 1,97 euro iki 1,94 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos pigo kukliau — 0,3 proc., iki 0,87 euro.
Pigiausiai degalų trečiadienį buvo galima rasti Kupiškyje — „Velseka" degalinėje litras benzino kainavo 1,71 euro, dyzelino — 1,80 euro. Marijampolės savivaldybėje „Emsi" degalinė siūlė benziną už tą pačią 1,71 euro kainą. Brangiausiai — „Viada" tinklo degalinėse ir „Degtos" degalinėje Vievyje: benzinas siekė 1,99 euro, dyzelinas — 2,07 euro už litrą.
Skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios degalinės — 0,28 euro už litrą benzino ir 0,27 euro už litrą dyzelino. Užpildžius penkiasdešimties litrų baką, sąskaita gali skirtis iki keturiolikos eurų. Tai ne smulkmena — per mėnesį, pildant baką du kartus, skirtumas gali siekti arti trisdešimties eurų.
Kas spaudžia kainas žemyn
Didmeninės rinkos duomenys rodo, kad spaudimas mažėti išlieka. Gegužės 26-ąją didmeninė benzino kaina Lietuvoje buvo 1,67 euro, dyzelino — 1,77 euro už litrą. Tai reiškia, kad skirtumas tarp didmenos ir mažmenos išlieka apie 0,18–0,20 euro — tipinė marža, kurią sudaro logistika, degalinių išlaikymas ir akcizai.
Pasaulinėje rinkoje „Brent" naftos kaina antradienį laikėsi ties 99,58 JAV dolerio už barelį. Palyginimui, prieš metus tuo pačiu metu barelis kainavo apie 10 dolerių daugiau. Naftą pingant, Lietuvos degalinės neturi kur trauktis — konkurencija tarp tinklų yra pakankamai aštri, kad kainų pokyčiai perduodami greitai.
Ne mažiau svarbus ir vasaros faktorius. Šiltuoju sezonu naftos perdirbimo gamyklos dirba didesniu pajėgumu — pavasarį baigiasi techninės priežiūros darbai, o gamyklos pasiekia maksimalų našumą. Tuo pačiu metu Europoje didėja atsinaujinančių šaltinių generacija, šildymo sezonas baigiasi, tad ir dyzelino paklausa šiek tiek atslūgsta. Pridėjus dar vieną veiksnį — stabilų eurą dolerio atžvilgiu — gauname aplinką, kurioje kainos neturi kur eiti, tik žemyn.
Skirtingi miestai — skirtinga realybė
Įdomu tai, kad kainų žemėlapis Lietuvoje išlieka ryškiai nelygus. Kupiškis su 1,71 euro benzino litru ir Vievio „Degtos" degalinė su 1,99 euro — tai du skirtingi pasauliai, esantys vos už kelių valandų kelio. Priežastis paprasta: mažesniuose miestuose veikia vietiniai tinklai, kurie sąmoningai laiko kainą žemesnę, kad priviliotų pravažiuojančius. „Velseka", „Emsi", „Bonsa" — šie vardai didmiesčių vairuotojams galbūt nieko nesako, bet būtent jie ir laiko rinkos dugną.
Tuo tarpu „Viada" — didžiausias tinklas šalyje — neturi paskatų laikyti žemiausios kainos, nes jų degalinių tinklas remiasi ne kaina, o patogumu: jų yra visur, ir vairuotojas, rinkdamasis tarp dešimties minučių lanksto ir trijų centų pigesnio litro, dažniausiai renkasi pirmą.
Ką tai reiškia keliaujantiems
Artėjant vasaros atostogų sezonui, degalų kainų kritimas — gera žinia šeimoms, planuojančioms ilgesnes keliones automobiliu. Jei „Brent" nafta išsilaikys žemiau 100 dolerių ribos, benzino kaina Lietuvoje artimiausiomis savaitėmis gali svyruoti tarp 1,80 ir 1,90 euro, o dyzelinas laikytis panašiame intervale — gal kiek brangiau dėl didesnės pramonės paklausos.
Vis dėlto, LEA atstovai primena, kad naftos rinka išlieka jautri geopolitiniams sukrėtimams. Vienas rimtesnis įvykis Artimuosiuose Rytuose ar gavybos sutrikimas Šiaurės jūroje gali per kelias dienas pasukti kreivę priešinga kryptimi.
Praktiškai vairuotojams tai reiškia viena: jeigu matote degalinę, kurioje benzinas po 1,71 euro — pilkite baką dabar, o ne rytoj. Kainų skirtumas tarp tinklų ir regionų šiuo metu yra toks didelis, kad planavimas atsiperka. Ir atvirkščiai — jei gyvenate didmiestyje, verta pasižiūrėti, ar jūsų maršrutas pro šalį neveda per mažesnį miestelį, kuriame veikia vietinis degalinių tinklas.
Druskininkų vairuotojai — kurorto kontekstas
Druskininkai, būdami kurortu, tradiciškai mato šiek tiek aukštesnes degalų kainas nei aplinkiniai rajonų centrai. Sezono metu srautas atvykstančiųjų sukuria paklausą, kuri leidžia degalinėms laikytis arčiau viršutinės kainų ribos. Tačiau šiuo metu, dar neįsibėgėjus vasaros antplūdžiui, kainos turėtų sekti bendrą šalies tendenciją ir kristi. Verta palyginti bent dvi-tris artimiausias degalines prieš pildant baką — skirtumas gali būti didesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Dažnai užduodami klausimai
- Kodėl degalų kainos skiriasi iki 28 centų už litrą tarp skirtingų degalinių?
- Kainų skirtumą lemia keli veiksniai: degalinės vieta (arčiau magistralės ar miesto centro — brangiau), tinklo dydis ir pirkimo galia didmeninėje rinkoje, konkurencijos intensyvumas konkrečiame regione bei individualios akcijos. Mažesni tinklai ir regioninės degalinės dažnai siūlo žemesnes kainas.
- Ar verta važiuoti į kitą miestą vien dėl pigesnių degalų?
- Jei gyvenate Kupiškyje ar šalia jo ir benzinas jūsų mieste po 1,71 euro — taip. Bet jei specialiai važiuosite 20 kilometrų dėl 10 centų pigesnio litro, sutaupysite gal kelis eurus, tačiau sudeginsite degalų beveik tiek pat. Skaičiuokite: 50 litrų bako papildymas 10 centų pigiau sutaupo 5 eurus, 20 km kelionė mieste sudegina apie 1,5–2 litrus — tai 3–4 eurai iš tų penkių iškart dingsta.