42 milijonai eurų ir 100 kilometrų asfalto — žvyrkeliai Dzūkijoje traukiasi

Prienų rajone pirmadienio rytą susisiekimo ministras Juras Taminskas stovėjo ant žvyrkelio ir kalbėjo apie tai, ko Dzūkijos gyventojai laukė ne vienus metus. „Asfaltuojami tie žvyrkeliai, kur yra didžiausias intensyvumas, kur yra sudėtingiausios būklės", — sakė jis žurnalistams. Ir turėjo omenyje ne tik Prienus.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva" šiemet už 42,3 milijono eurų (su PVM) 22-uose rajoniniuose keliuose ketina asfaltuoti apie 100–110 kilometrų žvyrkelių. Tai viena didžiausių tokio pobūdžio programų per pastarąjį dešimtmetį, o svarbiausia — ji liečia ir Pietų Lietuvą.

Lazdijai ir Druskininkų kaimynystė — programoje

Sąraše, kurį paskelbė „Via Lietuva", tarp savivaldybių, kuriose šiemet vyks darbai, minima ir Lazdijų rajono savivaldybė. Tai reiškia, kad asfaltas slinks arčiau Druskininkų — ne pačiame kurorte, bet regiono keliuose, kuriais kasdien važinėja tiek vietiniai, tiek į Druskininkus atvykstantys svečiai.

Vietos gyventojai žino: žvyrkeliai Dzūkijoje — ne retenybė, o kasdienybė. Miškingose vietovėse jų tankumas didesnis, o kai kurie ruožai po žiemos būna tokios būklės, kad lengvuoju automobiliu ten važiuoti rizikinga. „Praėjusį pavasarį važiavau pas giminaičius netoli Veisiejų — dvi padangos per vieną kelionę", — pasakojo vienas Druskininkų rajono gyventojas. Neoficiali statistika, bet panašių istorijų Dzūkijos kaimuose yra dešimtys.

Be Lazdijų, darbai numatyti ir kaimyniniuose rajonuose: Prienų, Kauno, Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Radviliškio, Kretingos, Skuodo, Kalvarijos, Pasvalio, Joniškio, Raseinių, Telšių, Vilniaus, Kelmės. Iš viso skirtingose šalies vietose vyks arba tęsiami 24 projektai, iš kurių 22 jau yra statybos etape.

„Paskui jau pereisime prie tų žvyrkelių, kurie yra geresnės būklės, ir per ateinančius penkerius–aštuonerius metus bus galima dar labiau sumažinti žvyrkelių skaičių", — tęsė ministras Taminskas. Tai reiškia, kad šių metų programa yra tik pradžia.

Konkrečios atkarpos, keičiančios kasdienybę

Tarp reikšmingiausių projektų „Via Lietuva" išskiria kelio Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai 11,6 kilometro ruožą Šakių rajone. Elektrėnų savivaldybėje bus asfaltuojamas beveik penkių kilometrų ruožas Lapiakalnis–Abromiškės–Žebertonys. Trakų rajone — kelias Strėva–Ismonys–Rūdiškės, kurio ilgis siekia daugiau nei šešis kilometrus.

Visi šie keliai — ne magistralės, o rajoniniai keliai, kuriais žmonės važiuoja į darbą, mokyklą, pas gydytoją. Kai kur jau šiandien darbai vyksta, kitur prasidės birželį arba liepą, kai bus galutinai baigtas projektavimas.

„Via Lietuva" skelbia, kad projektų eilė sudaryta remiantis 2024 metų rugsėjį patvirtinta atnaujinta žvyrkelių asfaltavimo programa. Prioritetas — keliai, kuriuose eismo intensyvumas didžiausias, o būklė prasčiausia.

Dar 88 kilometrai laukia eilėje

Šių metų programoje numatyta ne tik tuoj pat pradedami darbai. Į projektų portfelį papildomai įtraukta dar 17 ruožų, kurių bendras ilgis siekia beveik 88 kilometrus. Jiems viešieji pirkimai bus skelbiami šių metų trečią–ketvirtą ketvirtį.

Tai reiškia, kad realiai kalbama ne apie 100, o apie beveik 200 kilometrų žvyrkelių, kurie artimiausiu metu virs asfaltu — vieni šiemet, kiti kitąmet. Skaičius rimtas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vis dar yra keli tūkstančiai kilometrų žvyrkelių, priklausančių valstybei.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, valstybinės reikšmės kelių tinkle žvyrkeliai sudaro maždaug trečdalį viso tinklo. Tai dešimtmečių problema, kuriai išspręsti reikės ne vieno tokio sezono.

Ką pajus vairuotojas

Žvyrkelio asfaltavimas keičia ne tik vairavimo komfortą. Pirmiausia — saugumą. Žvyrkeliuose stabdymo kelias ilgesnis, matomumas prastesnis dėl dulkių, o po lietaus kelias tampa slidus. Avaringumo statistika rodo, kad žvyrkeliuose eismo įvykių rizika esant prastoms oro sąlygoms yra reikšmingai didesnė nei asfaltuotuose keliuose.

Antra — automobilio eksploatacines išlaidas. Dulkės, akmenukai, vibracija — visa tai ilgainiui veikia pakabą, filtrus, dažų dangą. Asfaltuotas kelias šias problemas pašalina. Vairuotojai, kurie ilgus metus kasdien važinėjo žvyrkeliais, pastebi, kad po asfaltavimo techninės priežiūros išlaidos sumažėja bent trečdaliu.

Trečia — laiką. Važiuojant asfaltuotas kelias leidžia išlaikyti tolygų greitį, be staigių lėtėjimų prieš duobes. Žmogui, kuris kasdien į darbą važiuoja 20 kilometrų žvyrkeliu, asfaltas gali sutaupyti iki 15–20 minučių per dieną. Per mėnesį tai yra daugiau nei darbo diena.

Kas toliau

Programos įgyvendinimo tempas priklausys nuo viešųjų pirkimų sėkmės ir rangovų pajėgumų. Statybos sektorius šiuo metu apkrautas — ne tik keliais, bet ir „Rail Baltica" bei karinio mobilumo projektais, tad rangovai sprendžia, už kuriuos užsakymus imtis pirmiausia.

Kita vertus, 42 milijonai eurų — solidi suma. Palyginimui, pernykštė žvyrkelių programa buvo maždaug trečdaliu mažesnė. Tai reiškia, kad finansavimas auga, o kartu su juo — ir lūkesčiai, kad per kelerius metus Lietuvos kelių žemėlapyje žvyrkelio spalva užleis vietą pilkai.

Pats faktas, kad šiemet į programą įtraukti net 22 rajonai, rodo, jog žvyrkelių mažinimas tampa ne atskirų savivaldybių, o valstybiniu prioritetu. O tai — gera žinia kiekvienam, kuris bent kartą po lietaus išlindo iš mašinos purvinomis kelnėmis arba su ką tik pradurta padanga vidury Dzūkijos laukų.