Vilniaus rotušėje šiemet susirinkę abiturientai priminė labai paprastą dalyką: už kiekvieno šimtuko slepiasi ne tik pažymys, bet ir ilgas mokymosi maršrutas. Tačiau šį kartą vienas skaičius užgožė kitus – Vilniaus licėjaus abiturientai surinko 46 aukščiausius įvertinimus ir dar kartą parodė, kodėl ši mokykla sostinėje laikoma atskiru standartu.
Iš pirmo žvilgsnio tai skamba beveik sausai: apdovanojimai, rotušė, šimtukai. Bet kai į vieną vietą sugula 79 sostinės abiturientai, gavę po du ir daugiau šimtukų, o dar 32 mokiniai, kurie daugiau nei vieną aukščiausią įvertinimą surinko mokydamiesi pagal Tarptautinio bakalaureato programą, vaizdas tampa daug aiškesnis. Vilnius turi ne vien daug stiprių mokyklų. Jis turi ir aiškiai matomą viršūnę.
Rotušėje matyti ne tik vardai, bet ir hierarchija
Šiemet penkis šimtukus gavo penki Vilniaus licėjaus abiturientai, mokęsi pagal Tarptautinio bakalaureato programą. Keturi šimtukai atiteko šešiems licėjaus abiturientams ir dviem Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokiniams, o po vieną aukščiausią įvertinimą gavo Jėzuitų gimnazijos, Tarptautinės Amerikos mokyklos ir Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientai.
Tris šimtukus šiemet surinko 13 Vilniaus licėjaus abiturientų, keturi Jėzuitų gimnazijos abiturientai ir po vieną Vilniaus Žvėryno, Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio, Vilniaus „Veiksmo“, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijų bei Erudito licėjaus abiturientą. Dar po du šimtukus gavo 72 sostinės abiturientai iš 20 mokyklų.
Tokie skaičiai savaime kalba apie konkurenciją, kuri sostinėje yra labai aštri, bet kartu ir įdomi. Vilniaus licėjus čia nėra tik viena mokykla iš sąrašo. Jis yra matas, su kuriuo lyginasi kiti. 46 abiturientai, surinkę aukščiausius rezultatus, rodo ne vien pavienes stiprias pavardes, o ilgą, stabiliai veikiančią mokyklos kultūrą.
Ir vis dėlto už šių skaičių yra daugiau nei statistika. Kiekvienas toks rezultatas reiškia metų ritmą, kuriame telpa ankstyvi rytai, pakartotos užduotys, konsultacijos, kontroliniai ir tas tylus spaudimas, kurį jaučia ir mokinys, ir jo šeima. Rotušėje matomi šypsenų kadrai tėra paskutinė šio maršruto stotelė.
Kodėl šiemet skaičiai atrodo taip ryškiai
Sostinės abiturientų skaičiai šiemet atrodo stiprūs ir todėl, kad sistema šiek tiek pasikeitė. Pernai, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė prie brandos egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų, dviem ir daugiau šimtukų egzaminus išlaikė net 565 sostinės abiturientai. Tais metais duomenys atrodė išsipūtę, nes pokytis paveikė visą rezultato skaičiavimą.
Šiemet paveikslas kitoks ir dėl to geriau matomas tikrasis mastelis. 2024 metais dviem ir daugiau šimtukų sostinėje gavo 139 dvyliktokai, 2023 metais – 95, 2022 metais – 101, o 2021 metais – 106. Toks ritmas rodo, kad Vilnius nuolat išlaiko labai aukštą kartelę, net jei skaičiai tarp metų svyruoja dėl egzaminų taisyklių ar rezultatų skaičiavimo pokyčių.
Būtent dėl to šiemet rotušėje aptariami skaičiai yra tokie įdomūs. Jie leidžia palyginti ne vien mokyklas, bet ir laikotarpius. Kai žiūri į 2024-uosius ir matytą šuolį, paskui į 2023, 2022 ar 2021 metus, aiškėja, kad sostinės šimtukininkų kalnas nėra atsitiktinis. Jis auga iš ilgo mokyklų darbo, bet ir iš labai konkurencingos aplinkos, kurioje silpnesnių rezultatų paprasčiausiai niekas nelaiko norma.
Kai kuriose mokyklose vienas šimtukas tampa dideliu įvykiu. Vilniuje šimtukų dešimtys tampa miesto pasididžiavimu. Ši įtampa yra savotiška sostinės mokyklų realybė: norint prasimušti į viršų, reikia ne tik gerai išlaikyti egzaminus, bet ir kasmet įrodyti, kad ankstesnė karta nebuvo atsitiktinumas.
Ką šie rezultatai reiškia pačiam mokiniui
Skaičiai svarbūs savivaldybei, mokykloms ir žiniasklaidai, tačiau kiekvienam abiturientui jie pirmiausia reiškia labai asmenišką išbandymą. Vienam svarbu priėmimas į universitetą, kitam – galimybė rinktis norimą studijų kryptį, trečiam – paprastas palengvėjimas, kad ilgai nešiota įtampa pagaliau baigėsi. Todėl šimtukas nėra tik formalus pasiekimas. Jis dažnai tampa bilietu į kitą etapą.
Vilniaus licėjaus 46 šimtukai, Mykolo Biržiškos gimnazijos rezultatai, Jėzuitų gimnazijos aukšti įvertinimai ir kitų sostinės mokyklų pavardės rodo, kad stiprių mokyklų tinklas Vilniuje nėra atsitiktinis. Jis gyvena iš tradicijos, konkurencijos ir lūkesčių. Tą patį galima pasakyti ir apie visą sostinės abiturientų bendruomenę: čia kiekvienas gera pažymiu užbaigtas egzaminas tampa ne tik asmenine pergale, bet ir mokyklos reputacijos dalimi.
Net miesto mastu tai svarbu daugiau, nei atrodo. Tokie rezultatai padeda suprasti, kur formuojasi ateities gydytojai, inžinieriai, mokytojai, teisės specialistai ar kūrėjai. Aišku, ne kiekvienas šimtukininkas pasuks tuo pačiu keliu, bet mokyklos, kurios kasmet išaugina stiprią kartą, ilgainiui tampa miesto intelektiniu stuburu.
Todėl šiemet rotušėje pagerbti abiturientai yra daugiau nei graži ceremonija. Tai atspindys, kaip atrodo Vilnius, kai į vieną vietą susirenka geriausiai egzaminus išlaikę jauni žmonės. Iš to susidaro ne tik lentelė, bet ir labai aiški žinia tėvams, mokytojams bei patiems moksleiviams: aukšti rezultatai čia nėra stebuklas, jie yra kasdienio darbo pasekmė.
Miestas, kuriame šimtukas tampa žinia
Vilniuje toks rezultatas turi ir dar vieną sluoksnį. Kai sostinėje skelbiami šimtukų skaičiai, jie iškart lyginami ne tik tarp mokyklų, bet ir tarp rajonų, programų bei ugdymo modelių. Tarptautinis bakalaureatas čia sudaro atskirą lentelę, o įprastos gimnazijos matuojamos ne mažiau griežtai. Dėl to kiekvienas papildomas aukščiausias įvertinimas iškart tampa matomas.
Tai kartais kelia ir labai žmogišką spaudimą. Vieni mokiniai gyvena su lūkesčiu patekti į geriausius universitetus, kiti jau nuo dešimtos klasės žino, kad jų vardai gali atsirasti tarp geriausiai egzaminus išlaikiusiųjų. Toks fonas skatina stengtis, bet kartu neleidžia atsipalaiduoti. Sostinėje net geras rezultatas dažnai laikomas tik normaliu rezultatu, o ne ypatinga pergale.
Vis dėlto būtent čia ir slypi šių skaičių prasmė. Vilnius kasmet parodo, kad stiprus bendras rezultatas nėra vienos ypatingos klasės atsitiktinumas. Tai ilgai statomas įprotis, kuriame mokytojų darbas, mokinių ambicijos ir šeimų palaikymas sudaro vieną sistemą. Kai ta sistema veikia, rotušėje atsiranda ne pavieniai nugalėtojai, o visas būrys jaunų žmonių, kuriems egzaminai tapo ne kliūtimi, o įveiktu laipteliu.
Todėl sostinės šimtukininkų pagerbimas nėra tik ceremonija. Tai ir priminimas kitoms savivaldybėms, kad mokyklų vardai kuriami ne per vieną sezoną. Jie kuriami metų metais, kai vieni mokiniai ateina į 5 šimtukus, kiti į 3, treti į 2, o bendras vaizdas galų gale ima atrodyti taip, kaip atrodo šiemet Vilniuje.