Tyrimas parodė, kaip po krizės pasikeitė lietuviai

Pasirodo 2008–ųjų ir 2012–ųjų Lietuvos skirtingos: labiau skubame, išgyvename didesnį stresą, daugiau svaiginamės alkoholiu, mažiau bendraujame nei prieš krizę. Dvi Lietuvas įvardija pakartotinis 2013 m. tyrimas „Lietuvos anatomija“, kurį atliko komunikacijos agentūrų bendruomenė „United Agencies“ kartu su rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertais.

Vartojimas mažesnis ir pigesnis – turintieji pinigų, vis tiek nenori pirkti, nes tapo racionalesni ir nenori mokėti pinigų, jei už juos gauna ne potyrius, o prekės ženklai nebeįdomus nė jaunajai kartai.

Tyrimo duomenys pasiskirsto vaizdžiai ir aiškiai – po krizės Lietuvoje išliko 9 proc. jos nepaliestų, 47 proc. atsilaikiusiųjų, 25 pažeistųjų, o 19 proc. sunkmetis sutriuškino. Sutriuškintųjų grupėje 88 proc. gyventojų nebegali sau leisti pramogauti, 90 proc. pritrūksta pinigų pirmojo būtinumo prekėms.

„Taip, žmonės tapo nelojalūs, jie reiklesni, labiau medžioja akcijas ir taupo. Tačiau tyrime norėta pamatyti mastą, kaip reaguoja skirtingos gyventojų grupės“, - dėsto Rūta Gaudešienė, sociologė, SIC Tyrimų strategijos vadovė.

Tyrimo duomenimis, pokyčius po krizės labiausiai patyrė grupės, dažniausiai laikomos stipresnėmis – gyventojai turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys aukštesnes pajamas.

Vartojimas mąžta, prekybininkai nervinasi

Vartojimu esą jau nebesidžiaugiame kaip iki krizės: įsigyto daikto laime dalijasi 39 proc.žmonių mažiau nei prieš krizę.

„Turime mažiau pinigų, taigi turėtume ir pirkti mažiau, tačiau vis tiek dar perkame gerokai daugiau nei mums reikia. Vis dėlto, tai visuomenės blaivėjimo požymiai, o ne vaikiškas įnoris – aš noriu, o valdžia turi pasirūpinti”, - dėsto R. Gaudešienė.

Keičiasi ne tik vartojimo kiekybė, bet ir kokybė: iki krizės gyventojai, ankstesnio 2008 metais atlikto tyrimo duomenimis, teikdavo pirmenybę lietuviškiems ir ekologiškiems produktams nepaisant jų kainos. Dabar situacija keičiasi kardinaliai: gyventojai nelinkę mokėti už nieką ir sutaupyti kiek galima daugiau.

„Žmonės nebemyli prekinių ženklų taip, kaip prieš ketverius metus. Tai labai jaučiasi komunikacijoje: kaip su žmonėmis kalbėsiesi, taip jie ir atsilieps. Viskas, kas Lietuvoje vyko per ketverius metus, buvo išpardavimas, - juokauja Mykolas Katkus komunikacijos konsultantas, „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas. – Žmonės išimtinai perka per akcijas, viena vertus, jie nepatenkinti reklama, o prekybininkai vis taiko mažesnes nuolaidas, bet iš to mažai naudos. Šokiruoja tai, kad jei visi prekės ženklai neįdomūs – reikia jį juos nekreipti dėmesio”.

Lietuviškas prekės ženklas esą vertas tiek, kiek jam taikoma nuolaida. Akių dūmimu laikoma ir ekologija. Grupės, kurios turi daugiau pinigų ir galėtų juos išleisti labiau nei krizės pažeistos grupės, jau nebesižavi vartotoju.

„Dabartinė stadija – naujas baltas lapas. Žmonės vartoja kaip ir pratę, bet net ir alus, televizorius, drabužiai perkami pigiau. Tai toks laikas, kai žmones reikia ištraukti iš urvo pasiūlyti jiems naujus potyrius ir naują reklamą”, - tikina M. Katkus.

Tačiau prekybininkams nusivilti neverta: daiktų norintieji gyventojai įsikūrę mažesniuose miesteliuose. Jiems rūpi visi įmanomi daikto požymiai – išskirtinumas, kokybė.

„Lietuva dar žemiau smuktelėjo po skurdo riba. Bene dvigubai sumažėjo žmonių, kurių pajamos siekia 1700 šeimos nariui”, - skaičiuoja SIC atstovė.

24 proc. padaugėjo respondentų, teigiančių, kad mėnesiui besibaigiant sunkiai gali apmokėti sąskaitas.

Nusibodo TV reklamos brukimas

Labiausiai gyventojus erzinantys informacijos kanalai – reklama trumposiomis SMS žinutėmis (32 proc.) ir reklama pašto dėžutėse (31 proc.), bene dramatiškai smuko TV reklamos priimtinumas (53 proc.).

Milžiniškai išaugo socialinės žiniasklaidos svarba: atsiliepimais tinklaraščiuose pasitiki 74 proc. Daugiau – po 66 proc. – skaitytojų pasitikėjimo įgavo naujienų portalai ir socialiniai tinklai.

Tyrimo duomenimis, ryškūs pokyčiai visuomenę ištiko tyrimo laisvalaikio srityje, tai galima sieti ir su ekonomine situacija.

„Žmonės daug mažiau bendrauja tarpusavyje, mato vienas kitą tiesiogiai. Jų aktyvumas mažesnis, o bendravimo su vaikais net sumažėjo 20 proc.”, - komentuoja sociologė.

Gyventojai esą investuoja į potyrius, nebe į daiktus, o socialinis statusas, pelnomas socialiniuose tinkluose jiems teikia malonumą.

„Žmonės sako, kad dažniau vartoja alkoholį, bet tai dar nereiškia, kad jie iš tiesų vartoja jį dažniau”, - teigia M. Katkus.

Po krizės atsparūs ir balandžio sniegui

Skausmingiausiai recesijos krūvį patiria perestroikos kartos šeimos, labiau nei vyresnieji komunizmo ar pokario kartų atstovai.

Atsilaikę prieš krizę ir jos nepažeisti pasirodo esą didmiesčių gyventojai, gaunantys didesnes pajamas, gyvenantys aktyviai. Krizės pažeistų ir sutriuškintų gretose atsiranda daug pensininkų, neturinčių vaikų, žemesnio išsilavinimo, mažesnių miestų gyventojų. Tai besiskundžiantys sveikata, nerealizuojantys savo laiko ir dirbantys nemėgstamą darbą.

„Lietuvos anatomijos“ tyrime analizuotos aštuonios temos – demografinis profilis, laisvalaikis ir gyvenimo būdas, vertybės, technologijos ir išmanieji telefonai, dabartinė Lietuvos situacija, emigracija ir politika, prekės ženklų ir komunikacijos vertinimas.

„Vis dėl to, nepaisant kintančių įpročių, kad daugiau lekiame, patiriame streso ir atsisakome vartojimo, žmonių pasitenkinimas gyvenimu vos ne taškas į tašką sutampa. Gal šuo ir kariamas pripranta, bet nepaisant sniego balandį esame atsparesni”, - pozityvią išvadą daro sociologė R. Gaudešienė.

Griežtai draudžiama Druskininkietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Druskininkietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Druskininkietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.147.29.160.

Rašyti

Portalo Druskininkietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Druskininkai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.